Tąkart kalbėjome apie Europos Parlamentą, artėjančius rinkimus ir menką susidomėjimą jais, nepaisant politikų ir visuomeninių organizacijų įdedamo darbo. Tuomet išgirdau labai paprastą mintį – Lietuva vis dar nesupranta, kaip reikia dirbti su Europos Parlamento nariais. Ir tikrai, o kaip mes, kaip interesų grupės, stengiamės dėl savo ateities ir visuomenės gerovės? Jei nesuprantame, kaip siekti savo interesų atstovavimo EP, ar suprantame, kaip tai daryti nacionaliniame parlamente ar savivaldoje?
Šiais metais mūsų laukia net treji rinkimai: pradedant Europos Parlamento, kuriuose visos partijos ir kandidatai pasakos, kaip jie gins Lietuvos nacionalinius interesus Europos institucijose. Tuomet seks neabejotinai spalvingi savo kandidatais ir jų kampanijomis Prezidento rinkimai ir galiausiai - užbaigsime Seimo rinkimais, kurie, bijau, jau bus kiek išsikvėpę pirmųjų dviejų fone. Tačiau jie bus neabejotinai svarbiausi, kadangi nuo jų rezultatų daugiausiai priklausys kaip gyvensime artimiausius ketverius metus ir kokia kryptimi žengsime žmogaus teisių, ekonomikos skatinimo, aplinkosaugos ir kitose kiekvienam iš mūsų svarbiose srityse.
Žinių laidose kasdien girdime pranešimus iš Seimo, Vyriausybės, prezidentūros, Europos Komisijos ir Parlamento apie priimamus sprendimus, jų įtaką verslo aplinkai, visuomenės gerovei. Tačiau kiek mes, kaip suinteresuoti tų sprendimų kokybe, patys investuojame, kad būtume girdimi ir tie politikų sprendimai būtų paremti realiu žinojimu? Juk sutinkate, kad skaudant ausį ar akį einame pas tos srities gydytoją, jei sugedo indaplovė ar įskilo automobilio stiklas – irgi ieškome specialistų, o ne tiesiog „meistriuko“. Politikoje dažnu atveju yra taip pat. Kiekvienas Seimo ar Vyriausybės narys negali išmanyti visko: ir civilinio kodekso, ir diplomatinės tarnybos įstatymų, ir aplinkosaugos, ir migracijos, ir dar visų kitų įstatymų, kurie yra svarstomi atsakingose institucijose. Deja, dažniausiai mes, kaip visuomenė, prieš rinkimus, drįstu sakyti, tingime pasidomėti partijų programomis, jau nekalbant apie tai, kad patys padėtume jas rengti. Politinių partijų programose dažnu atveju yra išdėstytos politinės nuostatos ir įvardinti įsipareigojimai ko partija sieks kadencijos metu. Deja, partijos ne visada turi kompetencijos visais klausimais, todėl mes, kaip visuomenė, turėtume jiems padėti pasiūlydami formuluotes. Ne visos partijos geba suburti visuomenę ekspertų ar fokus grupėse, dažnu atveju renkasi sprendimus, pagrįstus ne mokslo ar net vertybiniu įsitikinimu, o užtikrinančius reitingų aukštėjimo trajektoriją.
Svarbu suprasti, kad tai, kas įrašyta partijų programose, vėliau, jų sėkmės rinkimuose atveju, nugula į Vyriausybės programos esmines dalis, Seimo sesijos darbų programą, lūkesčių laiškus valstybės valdomų įmonių valdyboms ir nusikaskaduoja į kitus dokumentus. Tik iš to, kas įrašyta svarbiausiuose valstybės dokumentuose, galime tikėtis brėžti ribas ir tikėtis sprendimų, kurie paremti praktika, o reitingų augimo siekiu.
Poreikis reformuoti mokesčių bazę, priimti Darbo kodekso pakeitimus, reinvestuojamo pelno apmokestinimas, akcizų didinimo planai – visa tai yra klausimai, kurie neabejotinai rūpi šalies verslo įmonėms, nes nuo jų priklauso ne tik kasdienės veiklos darbotvarkės, bet ir ilgalaikiai strateginiai įmonės sprendimai. Todėl būtina neužmiršti investuosi savo žinias, išmanymą ir laiką, siekiant padėti formuoti politinių partijų ir organizacijų politines kryptis, teikiant siūlymus ir idėjas politinių partijų programoms, o ne tada, kai politikų siūlymai jau gula ant sprendimų priėmėjų darbo stalų. Nes, o kas, jei ne mes ir kada, jei ne dabar. Prieš rinkimus. Kitaip liks tik graužtis „ir vėl nepamatuotais“ sprendimais bei laukti kitų rinkimų.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/476728
