Daugelyje ES šalių, tarp jų ir Lietuvoje į benzino sudėtį įmaišoma 10 proc. etanolio. Didinant etanolio dalį benzine galima reikšmingai sumažinti ŠESD emisijas ir dekarbonizuoti transporto sektorių.
Europos etanolio gamintojus vienijanti asociacijos „ePURE“ duomenimis, 2022 m. ES etanolio pramonė taip pat pagamino 5,9 mln. tonų maisto produktų ir pašarų – taigi, etanolio gamyba leidžia ne tik siekti klimato kaitos tikslų, bet didinti maisto produktų pasiūlą.
„Vietinė etanolio gamyba yra kaip niekada svarbi, siekiant strateginių ES tikslų – prisidedant prie maisto problemos sprendimo, didinant energetinę nepriklausomybę ir siekiant išvaduoti transporto sektorių nuo naftos priklausomybės“, – pabrėžė Davidas Carpintero, „ePURE“ generalinis direktorius.
Pasvalyje įsikūrusi bendrovė „Kurana“ – vienintelė etanolio gamybos bendrovė Baltijos šalyse. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Jurgio Polujansko, Lietuvoje pagamintas etanolis išsiskiria aukštu ŠESD sutaupymo rodikliu, o visa gamyba yra beatliekinė. Gamybos procese išsiskiriančios biodujos paverčiamos šiluma ir elektros energija, o iš biomasės gaminamos organinės trąšos.
Pasak J. Polujansko, Europos etanolio gamintojai ŠESD sutaupymo rekordus gerina kasmet, nes investuoja į pažangius technologinius sprendimus, mažinančius gamybos poveikį klimatui. Pasiektas 78,4 proc. rodiklis nėra riba – gamintojai siekia, kad ilgainiui etanolio gamyba būtų klimatui neutrali.
„Europos etanolio gamintojai, taip pat ir mūsų įmonė, ieškome inovatyvių sprendimų – vienas iš jų būtų perspektyvi anglies dvideginio surinkimo technologija, leidžianti iš atmosferos surinkti ir kaupti anglies dvideginį. Įdiegus šią technologiją, galima pasiekti visiškai neutralią klimatui etanolio gamybą“, – teigė „Kuranos“ vadovas.
Pasak jo, šiuo metu pastebima akivaizdi tendencija – vis daugiau transporto sektoriaus įmonių siekia transformuoti savo veiklą, naftos degalus keičiant iš atsinaujinančių energijos išteklių išgauta energija – biodegalais, biometanu ar elektra. „Transporto sektoriaus dekarbonizacija jau vyksta, tačiau šis procesas galėtų būti dar greitesnis. Pagal atsinaujinančių išteklių naudojimą transporte, Lietuva yra viena iš labiausiai atsiliekančių ES valstybių, todėl būtina politinė valia spartinti žaliąją transformaciją ir mažinti naftos naudojimą“, – pabrėžė J. Polujanskas.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/466581
