M. Gicevičiaus gynėjas kreipėsi su prašymu į Vilniaus Apygardos Prokuratūros Vilniaus Apylinkės Prokuratūros prokurorą, kad prokuroras sušvelnintų kardomosios priemonės skyrimą – prokuroras prašymą atmetė. Tuomet gynėjas kreipėsi su prašymu į aukštesnįjį prokurorą, kuris taip pat atmetė gynėjo prašymą, ir tik Teismas priėmė galutinę nutartį paleisti M. Gicevičių iš suėmimo nesant suėmimo pagrindams.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos paskelbta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuva šiais metais yra pralaimėjusi bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme neteisėtai be pagrindo sulaikius įtariamąjį (Š. Narbutas prieš Lietuvą 2024) ir jį laikius be pagrindo sulaikytą, tuo tarpu Vilniaus Apygardos Teismas pripažino, kad M. Gicevičius buvo be pagrindo suimtas ir įkalintas 1 mėnesiui. Strasbūro teismas yra paskyręs atlyginti dešimtis tūkstančių eurų sumas nukentėjusiesiems nuo Lietuvos pareigūnų veiksmų juos sulaikant ar suimant be pagrindo.
Žmogaus Teisių Stebėjimo Instituto duomenimis, pernelyg dažnas suėmimo taikymas Lietuvoje yra pripažinta problema: suėmimas skiriamas gerokai dažniau nei jo artimiausios alternatyvos, o teismai patenkina itin didelį prokurorų prašymų kiekį skirti suėmimą. Nors ši problema neretai aptariama žiniasklaidoje ir profesinėse diskusijose tarp teisės praktikų, nors nukentėjusiesiems nuo pareigūnų veiksmų paskiriamos didžiulės kompensacijos taip mažinant mokesčių mokėtojų biudžeto lėšas, pačių tyrimų, analizuojančių sprendimų dėl suėmimo priėmimo turinį ir jų poveikį pernelyg dažnam suėmimo taikymui, yra nedaug.
Vertinant skundų prieš Lietuvą ir šalies gyventojų skaičių santykį, Lietuva kasmet išlieka viena dažniausiai į EŽTT akiratį patenkančių valstybių.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/489585
