Iki 2025 metų balandžio koordinuojant Pabėgėlių priėmimo centrui bus sukurtos dvi metodologijos: užsieniečių sociokultūrinei integracijai ir psichikos sveikatai stiprinti. Jos orientuotos į ukrainiečius, tačiau bus pritaikomos ir kitiems užsieniečiams.
„Į Lietuvą atvykstančių žmonių ir integracijos iššūkių daugės, o šie įrankiai, parengti pagal geriausias Šiaurės šalių praktikas ir adaptuoti Lietuvos kontekstui, padės su jais dorotis“, – sako Laura Masiulienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsieniečių integracijos grupės vyresnioji patarėja.
Ekspertai atliekamą darbą vadina Lietuvos patirties, sukauptos priimant daugybę pabėgėlių iš Ukrainos, konsolidavimu ir šalies perėjimu prie strateginės integracijos vizijos.
Remiamasi geriausiomis praktikomis
„Socialinių-kultūrinių įvadų užsieniečiams turime įvairių, jie skirtingos trukmės, iš skirtingų tiekėjų. Bet ne visuomet žinome kas ir kaip pasakojama atvykusiems, ir, deja, negalime garantuoti, kad už valstybės pinigus suteikiama kokybiška paslauga. – sako L. Masiulienė. – Norime, kad investicijos būtų tvarios ir efektyvios, todėl nuspręsta kurti naują sociokultūrinio įvado programą, kuri pagrįsta geriausia Šiaurės šalių patirtimi ir profesionaliai pritaikyta Lietuvos kontekstui“.
Abi metodologijos kuriamos Lietuvos ekspertams perimant patirtį tiesiogiai iš kolegų Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje, o projektas finansuojamas Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšomis.
„Šiaurės šalių patirtis priimant labai skirtingas pabėgėlių grupes yra itin vertinga. Integracijos programos buvo daug kartų adaptuojamos, sukaupta žinių, kas veikia ir kas neveikia“, – sako JT Pabėgėlių agentūros (UNHCR) integracijos ekspertas K. Žibas. JT Pabėgėlių agentūra projekte dalyvauja padėdama užmegzti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir užsienio institucijų.
Daugumoje Šiaurės šalių, tarp kurių išsiskiria Norvegija, turinti ilgesnę nei 30 metų patirtį, sociokultūrinio įvado programos yra privalomos.
Jos apima informaciją apie vietos kultūrą, vertybes, teisinę sistemą, darbo rinką bei socialines paslaugas. Ilgametė patirtis rodo, kad jos padeda atvykusiems greičiau adaptuotis ir aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime.
Programos jau buvo pritaikytos įvairioms atvykstančiųjų grupėms: pabėgėliams iš karų Balkanuose dešimtajame dešimtmetyje, iš Sirijos 2015-aisiais, vėliau iš Afganistano, Eritrėjos, Sudano, dabar – iš Ukrainos.
Naująją 40 valandų trukmės Lietuvos sociokultūrinės integracijos mokymų programą galės vesti kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys asmenys. Mokymų vadovų ruošimą koordinuos Pabėgėlių priėmimo centras, kuris nuo sausio 1 d. tampa Priėmimo ir integracijos agentūra.
„Žengsime svarbų žingsnį link struktūruotos ir kokybiškesnės sociokultūrinės integracijos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė L. Masiulienė.
Psichikos sveikatos srityje – esminis atnaujinimas
„Psichikos sveikata yra kitas iššūkis, kuris dažnai kiša koją integracijai. Atvykstantieji neretai turi sunkių patirčių ir patys nesugeba su jomis dorotis. – teigia L. Masiulienė. – Tie sunkumai gilėja ir vėliau smogia taip, kad žmogus gali iškristi iš darbo rinkos, pradėti vartoti alkoholį ar kitas psichotropines medžiagas, išreikšti stresą per smurtą ir išplėsti savo problemas į visą šeimą“.
Rengiamas Psichikos sveikatos stiprinimo ir psichosocialinės pagalbos teikimo paslaugų standartas remsis keturių pakopų sistema, vadinamąją MHPSS (Mental Health and Psychosocial Support) piramide, kurią rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.
Šios sistemos esmė – kuo labiau išplėsti psichikos sveikatos paslaugų spektrą ir prieinamumą, kad kiekvienas asmuo gautų tinkamą pagalbą.
MHPSS piramidės pirmasis laiptelis – žinių apie psichikos sveikatą suteikimas, destigmatizavimas, paaiškinimas kur kreiptis, jei reikia paramos. Antrojoje ir trečiojoje pakopose akcentuojama emocinė parama, kurią teikia ne specialistai. Tai gali būti rekreaciniai užsiėmimai, savitarpio pagalbos grupės, specialiai išmokytų socialinių darbuotojų arba bendruomenės narių teikiama emocinė parama. Didžiausiai daliai žmonių šių paslaugų pakaks, o dalis bus nukreipiama į aukščiausią ketvirtąją pakopą, kurioje – specializuotos paslaugos sudėtingesnių sunkumų turintiems: psichologų ir psichiatrų konsultacijos bei gydymas.
„MHPSS piramidė taps minimaliu standartu psichikos sveikatos paslaugoms teikti. Savivaldybės galės įsivertinti, kokias paslaugas jos jau gali užtikrinti ir kokių resursų joms trūksta. Ši struktūra padeda koordinuoti išteklius ir užtikrinti, kad kiekvienas galėtų gauti tinkamo lygio pagalbą. Taip sudaromos sąlygos neignoruoti psichikos sveikatos poreikių ir neleisti jiems komplikuotis“, – sako L. Masiulienė.
„Kuo daugiau žemesnio slenksčio psichologinės pagalbos paslaugų užtikrinama, tuo mažiau reikės specializuotų paslaugų“, – sako K. Žibas.
Pasak K. Žibo, nors socialinės integracijos ir psichikos sveikatos programos bus atskiros, jos papildys viena kitą. Pavyzdžiui, sociokultūriniuose kursuose, be kitko, bus siekiama ir destigmatizuoti psichikos sveikatos temą, išaiškinti, kad rūpintis savo emocine sveikata Lietuvoje yra ne gėda, o sveikintina.
Pagrindinis vaidmuo teks savivaldai
Ekspertai tikisi, kad naujosios metodologijos bus naudingos socialines paslaugas teikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir savivaldybėms.
Lietuvoje nėra integracijos procesus apibrėžiančio įstatymo, kuriame būtų aiškiai įvardintos savivaldybių funkcijos, tačiau, pasak L. Masiulienės, savivalda turi pareigą užtikrinti viešąsias paslaugas ir sudaryti lygias galimybes visiems savo gyventojams, įskaitant ir užsieniečio piliečius.
„Geresnė įtrauktis ilgainiui reiškia ir savivaldybės resursų tausojimą, nes kuo geriau atvykusieji orientuojasi, tuo jie tampa savarankiškesni“, – sako K. Žibas.
Pasak jo, prieš penkerius metus mintis, kad reikės priimti 2 tūkst. pabėgėlių, būtų išgąsdinusi bet kurią Lietuvos savivaldybę. Tačiau kilus plataus masto karui Ukrainoje savivalda parodė norinti ir galinti susitvarkyti, įgijo užsieniečių integracijos patirties, kurią reikia išsaugoti.
„Lietuva priėmė daugiau nei 90 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos ir tai padarė netgi labai gerai. Iššūkių buvo ir yra, bet rezultatai geri. Kuriant šias įtraukties metodologijas siekiama patirtį susisteminti ir patobulinti. Pereinama prie strateginės integracijos vizijos ir kuriami įrankiai, dėl kurių kokybės esame užtikrinti“, – sako K. Žibas.
Metodologijų rengėjai supranta, kad naujieji įrankiai turi būti ne našta savivaldai, o naudingas resursas, todėl Pabėgėlių priėmimo centras (Priėmimo ir integracijos agentūra) padės institucijoms juos įsisavinti ir taikyti.
Projektas – „Psichologinio atsparumo ir sociokultūrinių žinių didinimas nuo karo pasitraukusiems pabėgėliams iš Ukrainos“.
Projekto partneriai: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, UNHCR atstovybė Šiaurės ir Baltijos šalims, Norwegian Directorate for Higher Education and Skills, Norvegian Directorate of Integration and Diversity (IMDi), Finnish Refugee Council (FRC), Swedish (Jönköping) County Administrative Board, Danish Refugee Council, The IFRC Reference Centre for Psychosocial Support (PS Centre).
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/496508
