Kaip teigia šeimos gydytojas, patiriamų traumų pobūdis labiausiai priklauso nuo pačios žiemos: sniego kiekio, drėgmės, vyraujančios oro temperatūros, vėjo. Pavyzdžiui, gausiai pasnigus, traumos dažniau patiriamos užsiimant žiemos sportu, slidinėjant rogutėmis ar slidėmis. Tuo tarpu besniegių žiemų metu būdingesnės traumos dėl sunkiai pastebimo pavojaus – ant šaligatvių susiformavusio plikledžio.
„Natūralu, kad traumos žiemą dažniausiai nutinka dėl paslydimų, tad nukenčia galūnės, pasitaiko įvairių sąnarių panirimų, raiščių plyšimų, kaulų lūžių. Galimi ir rimtesni kaukolės ar stuburo slankstelių lūžiai, smegenų sutrenkimai. Taip pat šiuo laikotarpiu galimi sužalojimai dėl netinkamos aprangos – neįvertinus temperatūros ir laiko praleidžiamo lauke didėja nušalimų rizika. Kai kuriems atrodo, kad jei už lango nematome sniego, vadinasi oras nėra toks šaltas – vis dėlto, šaltis, drėgmė ir vėjas gali lemti rimtus veido srities, rankų nušalimus“, – sako P. Jacevičius.
Dėmesį į šiuo metu lauke tykančius pavojus itin reikėtų atkreipti vyresnio amžiaus žmonėms, mat su amžiumi retėja kaulų tankis, didėja rizika patirti rimtus kaulų lūžius. Vienas tokių – šlaunikaulio lūžis, po kurio sunkiai atsigaunama, reikalingas ilgas gydymo ir reabilitacijos laikotarpis.
Traumos ilgam sustabdo kasdienes veiklas
P. Jacevičius teigia, kad kai kuriais atvejais, traumas patyrę pacientai laikinai nebegali vykti į darbą ir taip praranda dalį įprastų pajamų. Anot jo, viskas priklauso nuo traumos sunkumo ir paciento darbo pobūdžio – vienais atvejais sveikti namuose tereikia trumpai ir darbus netrukus galima tęsti, kitais – poilsis ir gijimas gali tęstis ir keletą mėnesių ar daugiau.
„Esant rimtesnėms traumoms, kai reikalingas operacinis gydymas, pavyzdžiui, plyšus kelio raiščiams, pilnas atsigavimas gali užtrukti ir pusę metų. Jei dirbamas fizinės ištvermės reikalaujantis, stovimas darbas arba jei nėra galimybės dirbti nuotoliu, tokio pobūdžio traumos gali išties pakeisti finansinę padėtį – juk sumažėja gaunamas atlyginimas“, – tikina gydytojas.
Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė sako, kad klientų, besikreipiančių dėl traumų išmokų, žiemą gerokai padaugėja. Ji pastebi, kad traumas patiria tiek vaikai, tiek suaugusieji, nepriklausomai nuo to, ar užsiima aktyviu žiemos sportu, ar ne.
„Praktika rodo, kad šiuo metu traumą patirti gali bet kas ir bet kur. Žmonės parkrenta rytais vos žengę pirmuosius žingsnius iš namų, lipdami iš automobilių ar tiesiog eidami pasivaikščioti. Netikėtos traumos itin skaudžios ne tik fiziškai, bet ir finansiškai – juk net smarkiai sutrenkus ranką gali kilti nesklandumų darbe naudojantis kompiuteriu, o patyrus lūžius apskritai gali tekti ilgam pailsėti nuo kasdienių darbų. Draudimas šiais atvejais užtikrina, kad dirbti negalintis žmogus nepatirtų įprastą gyvenimo ritmą pakeičiančių finansinių nuostolių. Juk traumos atveju svarbiausia yra sėkmingas gijimo procesas ir poilsis“, – sako I. Veličkienė.
2024 metų rudenį „PZU Gyvybės draudimas“ inicijuotas visuomenės nuomonės tyrimas taip pat parodė, jog net 49 proc. respondentų mano, jog finansinė pagalvė yra svarbiausia įvykus nelaimingam atsitikimui ar traumai.
Kaip elgtis patyrus traumą
Šeimos gydytojas P. Jacevičius paaiškina, kad į gydymo įstaigą nedelsiant kreiptis reikėtų tada, jei iškart po traumos stebimos deformacijos, tampa sunku judėti, jaučiamas stiprus skausmas, gausiai kraujuojama. Skubiai vykti į sveikatos priežiūros įstaigą svarbu ir įtariant galvos, kaklo bei stuburo traumas.
„Vienos pavojingiausių traumų yra galvos. Jos gali lemti neurologinius simptomus: pykinimą, galvos svaigimą, pusiausvyros sutrikimus, sąmonės praradimą. Šie simptomai gali būti rimtesnio sužalojimo išraiška, o tokiu atveju reikalingas detalesnis būklės įvertinimas bei skubus gydymas. Skaičiuojama, kad pasaulyje per metus įvyksta nuo 30 iki 70 milijonų galvos smegenų traumų, po dalies jų žmonės tampa dalinai neįgalūs, patiria visą gyvenimą lydinčias pasekmes“, – dėsto medikas.
Vis dėlto, dažniausiai pargriuvus patiriami sumušimai, nubrozdinimai, kuriuos galima stebėti ir gydyti namuose. Po nedidelės traumos patinimus reikėtų šaldyti, esant nedideliam kraujavimui žaizdas išvalyti ir sutvarstyti. Jei skausmas netrukdo kasdienėms veikloms, jį malšinti galima ir nereceptiniais vaistais. Gydytojas pabrėžia, kad po kiekvienos traumos, net jei iš pirmo žvilgsnio ji neatrodo rimta, derėtų sekti tinimą, judesių sunkumą, įvairius būklės pokyčius.
