Darbuotojus demotyvuoja nepasitikėjimas ir kontrolė
J. Sakalauskas, kalbėdamas apie šiuolaikinę lyderystę, yra linkęs vartoti atviros lyderystės terminą. Anot jo, atviros lyderystės esmė yra žmonės ir darbas su žmonėmis.
„Aš kalbu apie atvirą lyderystę, kurios esmė yra matyti žmogaus potencialą, jį nukreipti tinkama linkme, paskirti į tinkamą vietą ir įgalinti veikti. Mano, kaip vadovo, užduotis yra matyt žmones, suprasti jų motyvacijas, emocijas, atpažinti jų potencialus ir nukreipti juos tam tikra linkme“, – sako J. Sakalauskas.
Anot vadovo, pagrindinė atrama, kuria remiasi kiekvienas vadovas nukreipdamas žmones į jiems tinkamas vietas, yra jų intuicija ir emocinis intelektas, gebėjimas matyti ir jausti savo komandą. Todėl darbas su savo vidumi yra viena svarbiausių lyderio užduočių.
„Grubiai tariant, kiekvienas lyderis turi mokėti atskirti grūdus nuo pelų. Nebūtinai didžiausią pridėtinę vertę įmonei sukuria darbuotojai, kurie moka save gerai pristatyti ir yra mėgstami grupės narių. Labai dažnai įmonei naudingiausi yra tylesni ir jautresni žmonės, kuriems davus galimybę pasireikšti ir tinkamas užduotis, jie padaro stebuklus. Įmonės yra ištraukiamos iš labai sudėtingų situacijų, per savaitę yra įgyvendinami projektai, užsitęsę metus“, – sako J. Sakalauskas.
Žmonės yra skirtingi ir juos motyvuoja skirtingi dalykai. Pašnekovas sako, kad per vadovavimo metus suprato, kad darbuotojus demotyvuoja nepasitikėjimas ir kontrolė.
„Žmonės veikia emociniame pasaulyje. Todėl visos įmonės, kurios kontroliuoja žmogų, kada jis dirba, kada jis sėda prie kompiuterio, kiek jis per dieną padarė – ilgalaikėje perspektyvoje numuša žmonių motyvaciją. Mums, vadovams, valdybų nariams, akcininkams, dažnai atrodo, kad kontrolė leis žinoti, ar resursai yra naudojami tikslingai, bet, manau, kad didelis noras kontroliuoti yra daugiau baimių ir nepasitikėjimo padarinys. Esu įsitikinęs, kad nepriklausomybė ir savarankiškumas ir yra didelio progreso priežastis. Manau, kad įmonėje vyraujanti pasitikėjimo kultūra suteikia galimybes žmogui augti, rizikuoti ir pasiekti kartais daug daugiau nei buvo tikėtasi“, – sako J. Sakalauskas.
Atviras lyderis mato savo klaidas
Anot J. Sakalausko, atviras lyderis yra tas, kuris yra sąmoningas matyti save ir įžvelgti savo pliusus bei minusus, įvertinti, ar yra tinkamas tam darbui, ar kuria įmonei pridėtinę vertę.
„Didžiausias iššūkis esu aš pats. Kai kyla klausimas, kodėl kažkas nenutiko, visą laiką atsisuku į save patį. Aš manau, kad nėra blogų žmonių ir darbuotojų, į kuriuos galime pirštu rodyti ir kaltinti kažko nepadarius. Kalti esame mes, kaip vadovai, kurie nešame atsakomybę už įmonę ir komandą. Jei kažkas nepavyksta, visada klausiu, ko aš nepadariau arba ką blogai padariau, kur yra mano ribos. Kviečiu ir kitus vadovus atsisukti į save ir suprasti savo ribas, kad ir kaip tai kartais yra skausminga“, – sako pašnekovas.
Jis pažymi, kad sėkmingos organizacijos bus tos, kurios gebės surasti, formuoti ir ugdyti lyderius organizacijų viduje. „Atvira lyderystė remiasi principu, kad turime kitiems suteikti galimybę augti ir tapti geresniems už mus. Mes turime ne bijoti dėl savo vietos, o – laiku suprasti, kad kitas žmogus gali sukurti didesnę vertę įmonei“, – sako J. Sakalauskas.
Lyderis nėra daiktavardis, tai – veiksmažodis
Lietuvos verslo forumo ir tyrimų bendrovės RAIT 2023 m. atliktas verslo aplinkos tyrimas atskleidė, kad pasitikėjimas darbdaviu (CEO) Lietuvoje, lyginant su ankstesne tyrimo banga, augo. Pasitikėjimą verslo lyderiais išreiškė 42 proc. apklaustųjų, o savo darbdaviu – net 64 proc. Verslo psichologas D. Baltrušaitis sako, kad žmogus yra visada linkęs labiau pasitikėti tuo, ką jis pažįsta ir kas yra arčiau jo. O lyderis ir yra tas žmogus, kuris yra arčiausiai darbuotojo.
D. Baltrušaitis, „HR Savaitė Lietuva“ organizatorius, kalbėdamas apie šiuolaikinę lyderystę sako, kad lyderis nėra daiktavardis, tai – veiksmažodis: „Visai nesvarbu, kaip mes lyderį pavadinsime, svarbu, ką jis daro, kad organizacija judėtų į priekį, kad žmonės jaustųsi gerai.“
D. Baltrušaitis taip pat išskiria 4 kertines atsakomybes, kurios yra svarbios ateities lyderystėje. Pirmiausia, pasak D. Baltrušaičio, kol lyderiai dirbs su žmonėmis, tol svarbiausia jų užduotis bus darbuotojų motyvacija. „Jei kažko nemoki – štai tau mokymai, jeigu esi perdegęs – štai tau psichoterapeutas, jei trūksta resursų – štai tau papildomi resursai. Bet jeigu darbuotojai neturi motyvacijos – gali viską duoti, bet nieko nebus sukurta“, – įžvalgomis dalijasi verslo psichologas.
Antra, pašnekovas sako, kad nebe žinios yra vertybė šiuolaikiniame pasaulyje, o – įžvalgos: „Technologijos nėra įžvalgesnės už žmones. Todėl manau, kad lyderio užduotis yra ugdyti savo ir darbuotojų įžvalgumą. Kaip tu padedi sau ir savo žmonėms, kas vakarą paklausti savęs, ką aš galiu padaryti geriau ir kitaip?“
Trečia, anot D. Baltrušaičio, ateities lyderis turės gebėti suderinti nesuderinamus dalykus. „Geras lyderis žino, kada reikia būti autokratišku, kada demokratišku, o kada liberaliu. Jis geba suderinti, pasirinkti ir būti tokiu, kokiu toje situacijoje reikia. Man atrodo, geras lyderis yra tas, kuris nustato ribas ir rėmus, kurių viduje darbuotojams leidžia veikti laisvai“, – sako D. Baltrušaitis.
Ketvirta – geras lyderis turi padėti žmonėms nutildyti triukšmą. „Mes gyvename apsupti daug triukšmo, kuris mus nuolat blaško į įvairias puses. Lyderio užduotis – tą triukšmą nutildyti, pažinti darbuotoją, padėti jam atrasti stipriausias savo puses ir įgalinti susikurti gerovę pačiam“, – pabrėžia pašnekovas.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/469104
