Šeimos gydytojas P. Jacevičius atkreipia dėmesį, kad mūsų klimato zonoje dažniausiai susižalojama dėl skubėjimo, išsiblaškymo ar netinkamo pasiruošimo esamoms oro sąlygoms. Anot jo, saulėtas, vėsus ir sausas rytas vėliau gali pavirsti į šlapdribą, o vakare kelio danga gali priminti ledo čiuožyklą – tokiais atvejais galima lengvai paslysti ir susižeisti.
„Negana to, įtemptą dieną pagalvoti apie galimus orų ir kelio dangos pokyčius laiko turi ne kiekvienas. Pavyzdžiui, skubėdami nuvesti vaikus į darželį ar stengdamiesi nevėluoti į darbą, žmonės paprasčiausiai nepagalvoja apie tai, ar lauke bus slidu. Juk tą streso kupiną akimirką, atrodo, yra daug svarbesnių dalykų, nei domėtis oro sąlygomis, tad geriausiu atveju į ranką pasiimame skėtį. Tačiau jis apsaugo nuo kritulių, o ne nuo pavojingos kelio dangos, vedančios prie rimtų traumų rizikos“, – sako gydytojas.
Kenčia ne tik gyvenimo kokybė, bet ir piniginė
Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė įvardija, kad dažniausiai lietuviai patiria traumas tamsiuoju paros metu arba apniukusiomis dienomis, kai kelyje yra blogas matomumas, taip pat neretai susižeidžia paslydę arba žaisdami su atžalomis. Draudimo bendrovės duomenys atspindi, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai patiria rankų, kojų pirštų lūžius, galūnių išnirimus, sausgyslių ar raiščių patempimus, kelio, riešo ar kitų kūno vietų sąnarių sužalojimus.
„Įvairias traumas patyrę asmenys neatsiperka vien kelionėmis į sveikatos priežiūros įstaigas. Net ir grįžus namo, dar gana ilgą laiką žmonės sunkiai susitvarko su įprastomis buitinėmis užduotimis, o ką bekalbėti apie darbų tęsimą. Pavyzdžiui, patyrus rankos traumą, dažnu atveju prarandama galimybė ne tik dirbti fizinės apkrovos reikalaujančius darbus, bet ir paprasčiausiai naudotis kompiuteriu. Nedarbingumo pažymėjimas tokiais atvejais, žinoma, būna skiriamas, tačiau kartu su juo gauname ir mažesnes pajamas. O jei trauma yra sudėtingesnė ir esame nedarbingi net kelis mėnesius, tenka kaip reikiant susiveržti diržus“, – paaiškina I. Veličkienė.
Ekspertei antrina ir šeimos gydytojas P. Jacevičius, pasakodamas, kad pavyzdžiui, riešo sąnario srities sužalojimų gijimai gali užtrukti iki poros mėnesių priklausomai nuo pažeidimo lygio. Tokiais atvejais sutrikdomas darbingumas, ypač jei trauma patiriama dominuojančioje rankoje. Štai kelio sąnario srities sužalojimus gydytojas įvardija kaip vienus sunkesnių ir gyjančių dar ilgiau.
„Paprastai tokioms traumoms taip pat būna reikalingas operacinis gydymas, ypač esant menisko pažeidimams, kas visą gijimo procesą kartu su reabilitaciniu gydymu gali prailginti iki kelių mėnesių ar net metų. Po šių traumų dažnai kartojasi sąnario skausmas, o tai irgi laikinai sutrikdo darbinę veiklą. Sunkiausios traumos siejamos su kaukole bei stuburu, kurių pažeidimai taip pat gali turėti ilgalaikės žalos tolimesnei gyvenimo kokybei“, – įspėja specialistas.
Būtina pasidomėti patogesnės kasdienybės galimybėmis
Šeimos gydytojas P. Jacevičius perspėja, kad susižalojimai dažniausiai būna netikėti ir ne visada nutinka dėl mūsų pačių klaidų, todėl net ir būnant atsargiems, traumų gali nepavykti išvengti. Tokiu atveju, verta įsiminti keletą aspektų, padėsiančių lengviau išgyventi sudėtingus gijimo procesus.
„Visų pirma patyrus traumą, būtina kreiptis į gydytoją, kad šis diagnozuotų turimą sveikatos problemą ir išduotų nedarbingumo pažymėjimą. Taip pat reikia informuoti darbdavį, kuris pateiks pranešimą apie traumą „Sodrai“ ir apskaičiuos darbovietės skiriamą išmoką už pirmąsias nedarbingumo dienas. Vėliau, jei esate įgiję reikiamą ligos socialinio draudimo stažą, išmokas visą nedarbingumo laikotarpį greičiausiai mokės „Sodra“. Tačiau svarbu pasidomėti ne tik kompensuojamu darbo užmokesčio dydžiu, bet ir atvejais, kada kompensacija išvis gali nebūti skiriama“, – sako gydytojas.
I. Veličkienė antrina, kad daugelis gyventojų patiriamų traumų būna įtrauktos į gyvybės draudimo bendrovių draudžiamų nelaimingų atsitikimų sąrašą. Ekspertė pabrėžia, jog visokeriopa apsauga reiškia, kad traumos atveju asmuo gaus ne tik procentinę išmoką, bet ir išmoką už kiekvieną dieną, praleistą nedarbingume, kol negaus pajamų.
„Gijimo procesas, patyrus traumą, niekada nebūna malonus, nes susiduriama su daugybe iššūkių, o šalia to, neretai tenka skirti ir nemažai lėšų, kad galėtume užsitikrinti aukštos kokybės specialistų priežiūrą, reikalingus tyrimus ar reabilitaciją. Suprantame, kad įvairios traumos atsiremia ne tik į apsunkintą kasdienybę, bet ir į išlaidas, todėl pasirūpinimas finansine apsauga dar prieš nutinkant traumai, gali būti itin sumanus žingsnis. Tarkime, susižalojus riešo sąnarį ar patiriant šios traumos padarinius, galima sulaukti iki 15 proc. draudimo išmokos, o jei sužeistą vietą tenka operuoti, dažnu atveju išmoka dar labiau išauga“, - pasakoja ekspertė.
Ji priduria, kad tai – tik pavyzdys, kadangi kiekvienu atveju skiriamos išmokos vertinamos pagal traumos rimtumą, gydymo išlaidas, liekamuosius reiškinius. Skaičiuojant, kad pasaulyje per metus įvyksta beveik 180 milijonų kaulų lūžių, o maždaug 95 proc. jų nutinka dėl įvairių nukritimų, kyla didelė tikimybė, kad bene visiems teks susidurti su vienokiomis ar kitokiomis traumomis. Anot I. Veličkienės, nepavykus išvengti nelaimingų atsitikimų, turėtume pasirūpinti, jog tam įvykus, kasdienybė būtų kiek įmanoma patogesnė.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/478664
