VMU visuomenei pristato žemėlapį, nurodant visus II miškų grupės ekosistemų apsaugos ir rekreacinius miškus bei III miškų grupės apsauginius miškus, saugomose teritorijose: visur vykdant plynuosius sanitarinius kirtimus, sanitarinė miško apsauga nuo šiol vyksta gamtai artimesnio miškininkavimo būdu: https://experience.arcgis.com/experience/b5f8c98ffbfd4a36b336f9517ec98454/
„Visi VMU miškininkai sanitarinius miško kirtimus dėl gamtos stichijų, kenkėjų, gaisrų pažeistuose miško plotuose II miškų grupės miškuose ir saugomų teritorijų III miškų grupės miškuose paliekame visus nepažeistus ir pavojaus miško lankytojams nekeliančius medžius, nepriklausomai nuo tvarkomo miško ploto. Investuojame į smulkiąją miško tvarkymo techniką, perorganizuojame įprastus miško tvarkymo ir atkūrimo procesus. Tuo pačiu noriu atkreipti dėmesį, kad kertamų miškų plotai nedidėja, nes nevykdoma dalis iš anksčiau planuotų kirtimų, o didžiausiais dėmesys skiriamas sanitarinių kirtimų vykdymui gerinant sanitarinę miško būklę“, - komentuoja VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
VMU taiko kompleksines priemones, vykdydama sanitarinę miško apsaugą nuo abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų pažeidimų. Tokioms prevencijos ir apsaugos priemonėms kaip insekticidai, medienos purškimo darbai, taip pat inkilų iškėlimui, remontui, skruzdėlynų tvėrimui, feromoninių gaudyklių įsigijimui, feromoniniams atrakantams profilaktinių ir apsaugos priemonių atlikimui per metus VMU skiria apie 400 tūkst. Eur.
Šiuo metu dalyje Lietuvos miškų vis dar yra paskelbta stichinė nelaimė ir vykdomos kompleksinės privalomos stichinių nelaimių padarinių likvidavimo priemonės. Taikant šias priemones, užtikriname, kad miškams, kuriuose yra pažeistų plotų, būtų padaryta kaip įmanoma mažesnė kenkėjų žala ir išsaugotume kelis kartus daugiau žaliųjų miškų plotų. Svarbu paminėti, kad pirmiausia atsakingai įvertiname medynų sanitarinę būklę ir, kai tai yra įmanoma, atrankiniais sanitariniais kirtimais iškertame pažeistus medžius, tuo tarpu plynieji sanitariniai kirtimai taikomi tais atvejais, kai kenkėjai miškus pažeidžia ištisai ir nėra galimybės taikyti atrankinius sanitarinius kirtimus. Sudėtinga sanitarinė miškų būklė stebima daugelyje Europos šalių - Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Austrijoje – šiose šalyse su žievėgraužiu tipografu kovojama tokiais pačiais būdais kaip Lietuvoje.
Siekiant išsaugoti kaip įmanoma daugiau sveikų medžių, VMU yra priėmusi sprendimą vykdant plynuosius sanitarinius miško kirtimus nuo 11.10 d. visuose II miškų grupės miškuose ir saugomų teritorijų III miškų grupės miškuose palikti visus sveikus ir biologinei įvairovei svarbius medžius, kurie nekelia pavojaus miško lankytojams ir/ar šalia miškingų teritorijų gyvenančių žmonių ar jų turto saugumui , t.y. daugiau nei numato teisės aktai.
Pažymime, kad miško kirtimų normą tvirtina Vyriausybė 5 metų laikotarpiui. 2024-2028 metų laikotarpiui patvirtinta kirtimų norma yra tokia pati, kaip ir praėjusį 5 metų laikotarpį. Vadovaujantis Miško kirtimų taisyklių nuostatomis plynaisiais sanitariniais miško kirtimais bręstančiuose ir vyresniuose medynuose iškirsta mediena įtraukiama į pagrindinių miško kirtimų normą, kitais sanitariniais miško kirtimais – į miško tarpinio naudojimo apimtį. Patvirtinta miško kirtimų norma negali būti viršyta net ir vykdant didesnį kiekį sanitarinių miško kirtimų. Taigi, vykdant sanitarinius miško kirtimus, ta apimtimi nevykdomi planuoti kirtimai.
Po kirtimų VMU atsodina mišką mišriu, klimato kaitai atsparesniu, medynu.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/473557
