Žemdirbiai jau ne kartą bando atkreipti dėmesį į abejotinos vertės projektus, tokius kaip melioracijos griovių niokojimas užverčiant akmenimis, kelmais, šakomis, kuriam skirta 10 mln. Eur, pelkininkystės plėtra - skirta 20 mln. Eur, meldinės nendrinukės įvairūs projektai, kuriems skirta viso per 7 mln. Eur. Vienas meldinės nendrinukės paukštelis kainavo apie 50‘000 Eur, o vėliau paaiškėjo, kad paukštelių nepadaugėjo. Beje, paukšteliai pirkti iš nedraugiškos valstybės – Baltarusijos. Labai svarbi aplinkybė, jog Gamtos tyrimų centras Aplinkos ministerijai (AM) nerekomendavo vykdyti meldinės nendrinukės perkėlimo į Lietuvą projekto, nes tai yra arealo pakraštys, o Baltarusijoje, iš kur perkeliami šie paukšteliai, jų ir taip mažėja. Deja, mokslo išvados nebuvo svarbios AM (tuo metu AM vadovavo Kęstutis Navickas). Akivaizdu, kad pastarajai ministerijai nebuvo svarbi mokslininkų išvada, gal todėl, kad projektą įgyvendina Baltijos aplinkos forumas, kuriame dominuoja K. Navicko bičiuliai. Beje, ir pats K. Navickas jame dirbo ir turėjo dalininko teisių, kurių atsisakė 4 metų kadencijos laikotarpiui. Lyg to būtų maža, praktiškai tuo pat metu, kai visi dar diskutavo apie naujų mokesčių poveikį ir bandė atsitokėti kas įvyko, ir kas laukia visuomenės, birželio 27 dieną Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ciniškai pasirašo įsakymą Nr. D1-216, kuriuo prie 736‘000 Eur nacionalinio biudžeto lėšų papildomai skiriama dar 27‘342 Eur, išskirtinai vienos įmonės - Baltijos aplinkos forumas projektui „Meldinės nendrinukės apsauga formuojant jai tinkamų kertinių buveinių tinklą Lietuvoje“. Minėti pavyzdžiai rodo, kad gyventojai bus priversti mokėti didesnius mokesčius, susitelkti dėl didesnio gynybos finansavimo, o ministrai, gali visiškai neatsakingai švaistyti surinktus mokesčius. Tuo tarpu, pvz.: pienininkystės ūkiai jau daugiau kaip 1,5 metų patiria sunkumus ir negali išlipti iš krizės, nesulaukdami pagalbos iš Vyriausybės masiškai traukiasi iš gamybos, o Lietuva suka mega kompleksų keliu, kas vargu ar derinasi su šalies ateities strategija. Tuo pat metu lėšos švaistomos beverčiams projektams, prisidengiant, neva rūpinimusi gamta. Tokie projektai finansuojami 100 proc., tačiau be jokios pridėtinės vertės ar grąžos. O kiek dar išmėtoma pinigų įvairiausiems beverčiams projektams apie kuriuos visuomenė nežino?
Po minėto veiksmo Aplinkos ministras privalo prisiimti atsakomybę ir palikti postą. Vertinant šios Vyriausybės darbą, kyla pagrįstas klausimas ar Vyriausybė prisiims atsakomybę? Mes, Lietuvos žemės ūkio tarybos nariai manome, kad šis momentas turės istorinę reikšmę ateityje, kadangi labai sudėtingą ir atsakingą laikotarpį gyvename. Todėl raginame LR Vyriausybę imtis kuo greičiau ryžtingų veiksmų ir kuo greičiau stabdyti visų beverčių projektų, kurie naudingi tik jų įgyvendintojams, bet kokį finansavimą, šių projektų lėšas nukreipti gynybos finansavimui ar mobilumo paketui. Visus politikus raginame pademonstruoti politinę lyderystę ir savo šalies patriotiškumą, organizuojant gynybos papildomą finansavimą, valstybės egzistencinių pagrindų stiprinimą, užkardant lėšų švaistymą.
Lietuvos žemės ūkio taryba, kaip visuomeninė organizacija, netoleruos – lėšų švaistymo, politinės savivalės, nepotizmo, ypatingai šiuo metu kai užkraunama papildoma mokestinė našta gyventojams, visai netoli mūsų vyksta karas, dėl jo kai kurie sektoriai patiria sunkumų, gyventojai raginami susitelkti, lėšų švaistymas negali būti toleruojamas. Valstybė nėra tik politikų, turinčių sprendimo galią, valstybė yra mūsų visų.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/488070
