Šiaulių banko Produktų vystymo departamento produktų vadovė Kristina Kvederienė sako, kad svarstant įsigyti papildomą draudimą visų pirma reiktų apsispręsti, ar norima drausti tik sveikatą bei gyvybę, ar pageidaujama gauti daugiau papildomų naudų. Kitas dalykas, kurį labai svarbu įvertinti, yra sumos, kuriomis vienas ar kitas draudimas draudžia, taip pat kokiais atvejais ir kokiose šalyse skirtingi draudimai negalioja.
„Deja, nėra vieno tokio draudimo, kuris mus apsaugotų nuo visų įmanomų gyvenime atsirandančių rizikų. Net jei kalbame apie siauras draudimo sritis, pavyzdžiui, sveikatos, traumų, nelaimingų nutikimų draudimus, jie tarpusavyje taip pat gana smarkiai skiriasi tiek draudžiamųjų įvykių sąrašais, tiek įvairiomis nedraudiminėmis išimtimis, tiek žalos atlyginimo dydžiais. Kiekvienu atveju reiktų pasidomėti, kuris draudimas tinka labiausiai”, – pataria Šiaulių banko Produktų vystymo departamento produktų vadovė Kristina Kvederienė.
Padės ne visada
Anot K. Kvederienės, keliaujantys Europoje pastaruoju metu jaučiasi gana ramūs ir turėdami tik ESDK, kuri nemokamai suteikiama visiems, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu.
Šis dokumentas patvirtina privalomuoju sveikatos draudimu apdrausto asmens teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas.
Pagrindinis dalykas, kurį reikia žinoti tokios kortelės turėtojui – ji galioja tik ES, Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse ir Šveicarijoje bei Jungtinėje Karalystėje. Jei būtinųjų sveikatos išlaidų patirsite tolimesnėse šalyse, neturint kito draudimo gydymo išlaidas teks atlyginti savarankiškai.
„Tai reiškia, kad tokia kortelė jokios naudos neturės nei Egipte, nei Turkijoje, kuri yra pagrindinė lietuvių atostogų kryptis, nei kitose egzotiškose šalyse, kuriose atostogauja dešimtys tūkstančių lietuvių. Jei Europoje medicininių paslaugų kainos dažnai yra panašios, o didesniais įkainiais išsiskiria tik turtingosios valstybės, tai tolimesniuose kraštuose jas prognozuoti yra labai sunku“, – pastebi banko atstovė.
Beje, planuojant kelionę reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad ESDK taip pat nepadės Juodkalnijoje, Serbijoje, Makedonijoje ar Albanijoje.
Tiesa, ir turint ESDK bei keliaujant jos galiojimo teritorijoje dalį medicininių išlaidų vis tiek gali tektu susimokėti.
„Neretai pasitaiko, kad valstybė padengia ne visas užsienyje patirtas medicinines išlaidas, nes ESDK išlaidas kompensuoja pagal nusistatytus paslaugų įkainius, o jie visose šalyse gali skirtis. Tad Lietuvos ligonių kasos galbūt kompensuos kokios nors, pavyzdžiui, 70 eurų kainuojančios paslaugos Latvijoje išlaidas, tačiau nekompensuos visos tokios pačios paslaugos Prancūzijoje, kur ji gali kainuoti jau 270 eurų. Žinau atvejų, kai keliautojams reikėjo iš „savo kišenės“ nemažai primokėti“, – sako K. Kvederienė.
Galiausiai K. Kvederienė ragina įsidėmėti faktą, kad ESDK nedengia jokių repatriacijos išlaidų – sunkiai susižeidę grįžimo į Lietuvą išlaidas turėtumėte apmokėti patys.
Nepaisant išvardintų niuansų, ESDK keliaujant iš tiesių pagelbėja – pernai šalyje buvo išduota 320 tūkst. ESDK, o iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo jos turėtojams medicininių išlaidų padengta už daugiau nei 15 mln. eurų.
Medicinos išlaidos ir papildomos naudos
Užsienyje patirtas sveikatos išlaidas visiškai dengia kredito kortelių turėtojams suteikiamas kelionės draudimas. Turint tokį draudimą jau nebėra svarbu, keliaujama Europoje ar tolimesniuose kraštuose, sąlygos visose šalys taikomos vienodai.
„Kredito kortelių kelionės draudimas labiausiai išsiskiria dviem niuansais – galioja tik keliaujant ir apdraudžia nuo labai plataus rizikų spektro: nuo nukelto skrydžio iki sveikatos priežiūros išlaidų. Nors klientai su medicininėmis problemomis keliaudami susiduria rečiau nei, tarkime, praranda bagažą ar atšaukiamas jų skrydis, gydymo išlaidos įprastai kainuoja daugiau“, – pastebi K. Kvederienė.
Turint kredito kortelės kelionių draudimą apsidraudusiajam nepriklauso papildoma išmoka patyrus traumą, tačiau atlyginamas šios traumos gydymas, gydytojo apžiūra ar būtini tyrimai.
Kitaip nei ESDK, kelionių draudimas dengia ir išlaidas repatriacijai.
Nuo finansinių problemų apsaugo artimuosius
Jei manote, kad pati didžiausia finansinė našta jums ar jūsų šeimai kiltų įvykus sunkiai traumai, kuri trukdytų dirbti ir gauti pajamas, susirgus kritine liga ar netekus gyvybės, didžiausią apsaugą suteiktų gyvybės rizikos draudimas, teigia K. Kvederienė. Šis draudimas galioja tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.
Besidrausdamas gyvybės rizikos draudimu žmogus pats gali nuspręsti, kokio dydžio išmoka jam turėtų priklausyti.
„Įprastai pasirenkama tokio dydžio suma, kokia turėtų bent teoriškai padėti šeimai sunkiu momentu. Jei miršta apdraustasis, šeimai gali likti nemažai įvairių finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, būsto paskola, kurią visiškai arba bent iš dalies gali dengti iš draudimo gauta išmoka. Tas pats ir su ligomis – jei susirgęs žmogus buvo pagrindinis pajamų šaltinis šeimai, draudimo išmoka padės nenukentėti finansiškai ir padengs gydymo, slaugymo išlaidas“, – dėsto K. Kvederienė.
Beje, renkantis gyvybės rizikos draudimą galima papildomai užsisakyti traumų ar mirties dėl nelaimingų atsitikimų, kritinių ligų draudimą. Tokiu atveju apsidraudusiajam išmokama papildoma išmoka.
Jei kelionių draudimo sąlygose išvardinta daugybė įvairiausių veiklų ir sporto šakų, kuriomis užsiimant draudimas negalioja, tai į gyvybės rizikos draudimo sąlygose tokie punktai yra vos keli: savižudybė, jei po apsidraudimo nepraėję treji metai, ir karo veiksmai, riaušės, revoliucijos arba radioaktyvi spinduliuotė.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/488779
