Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Naftos vartojimo mažinimo iniciatyva įgauna pagreitį: tarp dalyvių – verslo lyderiai ir garsiausias Lietuvos krepšinio klubas

Prie pilietinės iniciatyvos „41 proc. mažiau naftos“ prisijungė ir savo palaikymą naftos produktų vartojimo mažinimui išreiškė jau daugiau nei 150 šalies bendrovių ir organizacijų.  Vien per sausio mėnesį prisijungė tokios organizacijos kaip „Biovela Group“, „Vilniaus pergalė“, „Kalnapilis“, „Mototoja“, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija ir garsiausias krepšinio klubas Kauno „Žalgiris“. 

Iniciatyva „41 proc. mažiau naftos“ siekiama paskatinti Seimą priimti reikalingas įstatymų pataisas, kuriose būtų įtvirtintas konkretus tikslas – 41 proc. sumažinti naftos produktų vartojimą iki 2030 m., palyginus su 2021 m. lygiu.  

„Tai, kad per labai trumpą laiką prie iniciatyvos prisijungė daugiau nei 150 organizacijų, rodo, jog daugeliui įmonių klimato kaitos problemos nėra svetimos ir jos supranta, kad spręsti iškastinio kuro mažinimo problemą kartu turi spręsti visuomenė, verslas ir valdžios institucijos. Siekiame, kad būtent valdžios atstovai padarytų svarbius sprendimus ir sukurtų palankią reguliacinę aplinką naftos vartojimo mažinimui“, - teigia Martynas Nagevičius,  iniciatyvos „41% mažiau naftos“ iniciatorius ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.    

Šių metų lapkritį Seimas didele balsų dauguma po pateikimo pritarė Alternatyviųjų degalų ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymų projektams, kuriais būtų nustatytas 41 proc. naftos produktų sumažinimo iki 2030 m. tikslas. Galutinis jų priėmimas numatytas artimiausioje pavasario sesijoje, todėl svarbu, kad prie iniciatyvos prisijungtų kuo daugiau įmonių ir organizacijų, kurios ragintų įstatymų leidėjus balsuoti „už“.

„Pastebime, kad didelei daliai įmonių tvarumo tema tampa vis aktualesnė, jų vadovai siekia gauti vertingų žinių, kaip įgyvendinti pažangias tvarumo praktikas versle, kaip mažinti anglies dvideginio emisijas, naudoti mažiau iškastinio kuro transporte. Todėl skatinsime partnerius viešojoje pasidalinti savo patirtimi, organizuosime verslui nemokamų edukacinių mokymų ciklą“,  - minėjo M. Nagevičius. 

Lietuva, kaip ir kitos šalys, turi iškeltus klimato kaitos stabdymo tikslus, tačiau kol kas labai  smarkiai nuo jų atsilieka. Transporto sektoriuje anglies dvideginio išmetimai pastaraisiais  metais ne tik kad nemažėjo, bet ir labai reikšmingai augo.   

Lietuva savo Klimato kaitos darbotvarkėje yra įsipareigojusi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių emisijas bent 30 proc., lyginant su 2005 m., tačiau  Lietuvos transporte sektoriuje šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos iki šiol išaugo net 46 proc. kai energetikoje ar pramonėje per šį laiką emisijos mažėjo atitinkamai 31,5 proc. ir 21,4 proc.       

Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporte vos viršija 5 proc., pagal šį rodiklį mūsų šalis lenkia tik kelias ES valstybes. Beje, naujoji Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva (REDIII) įpareigoja ES šalis pasiekti 29 proc. atsinaujinančių išteklių dalį transporte – žvelgiant į dabartinį progresą ir nesant konkretaus tikslo mažinti naftos degalų naudojimą, pasiekti direktyvos reikalavimus Lietuvai bus ypač sunku.   

Pasak M. Nagevičiaus, nustatytą 41 proc. naftos mažinimo tikslą iki 2030 m. pasiekti yra realu – tam reikia iškastinį kurą transporte keisti atsinaujinančiais energijos ištekliais – biometanu, pažangiaisiais biodegalais, elektra, o ateityje – sintetiniais degalais ar žaliuoju vandeniliu. Be to, siekiant dekarbonizacijos tikslų svarbu propaguoti mažiau aplinką teršiančias transporto priemones, miestuose skatinti darnaus judumo iniciatyvas.

Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/477091

Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?