Sunkumai Ingridą užklupo vienas po kito
Sociologinis tyrimas, atliktas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, atskleidė, kad 45 tūkst. išsiskyrusių lietuvių „nematomumą“ lemia žemas išsilavinimas ir menkas finansinis raštingumas. Nepasitikėdami socialinėmis garantijomis, jie atsiduria šešėlinėje ekonomikoje, todėl gauna mažesnes pajamas ir turi mažiau galimybių naudotis finansinėmis paslaugomis.
Taip pat pastebima, kad šie „nematomi žmonės“ per mažai dėmesio skiria savo emocinei savijautai. Net 25 proc. jų nurodė neturintys gyvenime kuo pasikliauti (įprastas vidurkis – 6 proc.) ir jaučiasi vieniši ir niekam nereikalingi. Dauguma išsiskyrusiųjų gyvena vieni (46 proc.) arba su vaikais (36 proc.) ir turi vieni rūpintis savo namais, dėl ko jaučia dar didesnį spaudimą ir dėl visų problemų yra linkę kaltinti save labiau nei reikėtų.
„Teko susipažinti su tokiomis pat sunkiai besiverčiančiomis po skyrybų moterimis kaip aš ir pas mus miestelyje, ir kai su dukra gulėjome ligoninėje. Bendraujame iki šiol, dalinamės idėjomis, ką galime padaryti geriau, kaip pragyventi. Bandome laikytis išvien, kad nepalūžtume, eitume į priekį, rodytume pavyzdį savo vaikams“, – pasakojo sunkias skyrybas išgyvenusi Ingrida (vardas pakeistas).
Anot moters, jos skyrybas apsunkino tai, kad jų metu labai sunkiai onkologine liga susirgo jos dukra. Ingridai teko ne tik su vaiku išsikraustyti iš vyro namų į vieno kambario išsinuomotą butą, bet ir iš mažo miestelio vežioti dukrą į Kauno klinikas.
„Tai nebuvo keli kartai – reikėjo nuolat planuoti gydymą ir važinėti, visa tai truko pusmetį. Po dukros operacijos sekė ilgas gydymas, mudvi pusantro mėnesio gyvenome klinikose. Tuo metu buvo labai sunku ir emociškai, ir fiziškai, ir finansiškai. Laimei, kad mums padėjo šeima ir artimi draugai, kitaip nežinau, kuo viskas būtų pasibaigę“, – prisiminė ji.
Galimybių įgyti išsilavinimą – mažai
Tyrimas taip pat atskleidė, kad išsiskyrę žemo išsilavinimo asmenys rečiau siekia įgyti naujų įgūdžių. Ypač ši problema opi tarp 45-64 metų amžiaus žmonių – net 68 proc. jų nurodė nedalyvaujantys jokiuose mokymuose, o dalyvaujantys tai darė dėl sertifikato ar dėl to, jog tokie mokymai buvo privalomi darbe. Taip pat apklaustieji tikino, kad jiems darbe nebuvo reikalingi kūrybiniai, kognityviniai, mokymosi ar užsienio kalbų įgūdžiai, kas rodo, jog dažniausiai jie dirbo mažiau kvalifikuotus darbus.
Ingrida sako, kad labai norėjo mokytis ir siekti karjeros, tačiau neturėjo tam galimybių. „Tiesiog negalėjau rizikuoti, buvau atsakinga už save ir sergantį vaiką. Gyvenu mažame miestelyje, kuriame nėra galimybių studijuoti, siekti karjeros. Turėjau važiuoti į didesnį miestą, bet negalėjau, nes mokslas mokamas, o mano alga – minimali. Man jau ir taip buvo sunku pragyventi, kamavo daug rūpesčių“, – guodėsi moteris.
Visgi ji mano, kad įgytas aukštesnis išsilavinimas jai nesuteiktų jokių karjeros galimybių. „Mano darbe, valstybinėje įstaigoje, tai nieko nekeistų. Aš dirbu specialiste, dar turiu dvi koleges toje pačioje pozicijoje, jos abi yra baigusios magistrą, o aš turiu tik koleginį išsilavinimą, tačiau mūsų algos vienodos. Man tiesiog neapsimoka siekti aukštesnio išsilavinimo, nes niekas nuo to nepasikeis“, – sako Ingrida.
Jaučia nuolatinį nepriteklių
Tyrimo duomenimis, beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) nuolat jaučia nepriteklių, 31 proc. jų visai neturi santaupų. 44 proc. pajamos vienam asmeniui yra iki 500 Eur. Nepriteklius ir neužtikrintumas stumia šiuos asmenis į šešėlį – didesnė dalis respondentų pasirinktų atlyginimą vokelyje, jei tai reikštų didesnes pajamas.
Ingrida su tyrimo išvadomis sutinka – pasak jos, atlyginimo iš vieno darbo jai oriai gyventi neužtenka, todėl ji laisvu laiku gamina rankdarbius, rudenį pardavinėju uogas ir grybus, dirba renginiuose. „Dirbu savaitgaliais, aukoju savo laisvadienius, kad galėčiau prisidurti prie algos, padėti dukrai, išlaikyti save, nuomojamą būstą, padėti senjorei mamai“, – pasakoja ji.
Ji taip pat nesijaučia saugi dėl savo ateities, ypač dėl valstybėje vykstančių nuolatinių pertvarkų. „Mano darbe kiekvienais metais vis labiau jungia vieną skyrių prie kito ir kai kuriuos etatus panaikina, atleidžia darbuotojus. Mums taip pat tai gresia – šiemet sujungė mūsų skyrius, žada padaryti reformą po 2-3 metų ir tikriausiai su kolegomis keliausime į Užimtumo tarnybą.
O mūsų mažame miestelyje labai sunku susirasti kitą darbą – viską uždarinėja, naikina. Jaučiu didelę nežinomybę ir labai sunku psichologiškai, vis galvoju, kas bus toliau ir kaip reikės išgyventi, kur reikės pulti, ką daryti“, – kalbėjo Ingrida.
Moteris mano, kad daugelį jos ir kitų panašaus likimo žmonių problemų išspręstų adekvatus darbo užmokestis viename darbe už vieną etatą. „Nepriimtina, kai valstybinėje įstaigoje dirbantys specialistai turi kreiptis įvairių kompensacijų, pavyzdžiui, už būsto šildymą“, – stebėjosi ji.
Ingrida taip pat piktinosi, kad gaunantiems vaiko neįgalumo išmoką tėvams yra panaikinamos kitos kompensacijos, pavyzdžiui, už būsto šildymą. Esą, neatsižvelgiama, kad tai yra vaiko pinigai, skirti išspręsti įvairius rūpesčius: juk tėvams reikia vaiką vežti pas gerus specialistus, pirkti brangius vaistus, kokybiškesnį maistą.
„Valstybė galėtų suteikti galimybę žmonėms, gyvenantiems mažuose miesteliuose ir gaunantiems mažas pajamas, siekti didesnių karjeros, mokslo galimybių. Kad žmonės nestovėtų vietoje, turėtų daugiau galimybių praplėsti savo žinias ir siekti geresnių darbo sąlygų“, – mano Ingrida.
Kas 5 lietuvis yra „nematomas“, nes jų problemų svorio ir gilių pėdsakų niekas nepastebi. „Nematomi žmonės“ – tai socialinis projektas, skirtas padėti jiems būti pamatytiems. Daugiau apie projektą ir „nematomumo“ testas: www.nematomizmones.lt
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/487525
