Tai, kad Vyriausybė išgirdo gyventojų, savivaldybių, susisiekimo ministro, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, kelių tiesimo bendrovių, mokslo įstaigų ir prezidentūros raginimus gelbėti šalies kelius, reikia vertinti teigiamai.
Kone paskutinę biudžeto svarstymų minutę kelių infrastruktūrai suplanuoti papildomi 157 mln. eurų skirti blogiausio šalies kelio Vilnius–Utena remontui ir strateginės svarbos susisiekimo jungčiai vakarų kryptimi – automagistralės „Via Baltica“ statyboms. Tai socialiai ir strategiškai teisingas sprendimas.
Bet yra daug „bet“
Pirmiausia nerimą kelia nustatyti finansavimo šaltiniai. Papildomai suplanuotų lėšų kilmė – ES investicijos, tačiau ar pavyks šiuos pinigus panaudoti ateinančiais metais, niekas užtikrinti negali. Be to, šios lėšos iki tol buvo suplanuotos 2025–2027 m. ir jų panaudojimas anksčiau, tikėtina, gali sukelti finansavimo deficito problemų vėliau. Todėl jau dabar būtina ieškoti sprendimų tvariems kelių finansavimo šaltiniams ilgesniam laikotarpiui.
Daugiausia klausimų kyla dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos fondo (KPPP): šių metų plane fondo lėšos, palyginti su pernai, didėja vos 40 mln. eurų, tačiau ši suma skiriama blogiausio Lietuvos kelio ruožui tarp Molėtų ir Utenos gelbėti. Tad realiai įvertinus infliaciją finansavimas visų likusių savivaldybių keliams, deja, mažėja.
Karinio mobilumo reikmes kitąmet planuojama finansuoti iš laikinojo bankų solidarumo mokesčio, tačiau kokie bus politiniai sprendimai dėl šio mokesčio lėšų paskirstymo, kol kas neaišku. Be to, mokesčio laikinumas nurodo, kad tai taip pat negali būti ilgalaikis sprendimas adekvačiam finansavimui užtikrinti.
Nėra projekcijos į ateitį
Įsigilinus į ateinančių metų finansavimo kelių sektoriui detales, kyla daug klausimų.
Sprendimas, kaip pasiekti 2024 m. būtino dydžio investicijas į kelių sektorių, rastas, tačiau plano ateičiai nėra. Vyriausybė nesuteikia jokių prielaidų manyti, kad planuojant 2025 m. ir vėlesnių metų biudžetus bus galimybė išlaikyti tokį patį asignavimų lygį, nes ES ištekliai jau bus išnaudoti, laikinojo bankų solidarumo mokesčio taip pat nebeliks. Tad vėl reikės ieškoti, iš kokių finansinių šaltinių ir priemonių užtikrinti būtinąjį finansavimą KPPP.
Reikia stabilių lėšų šaltinių
Turint omenyje apverktiną dabartinę šalies kelių infrastruktūros būklę ir iš to kylančias eismo saugumo, nepakankamai efektyvaus susisiekimo (ypač kalbant apie regionus) problemas, tarptautinius valstybės įsipareigojimus klimato srityje ir kt., akivaizdu, kad būtini gerokai tvaresni sprendimai, kurie užtikrintų pakankamą finansavimą ilgalaikėje perspektyvoje.
Lėšų šaltiniai turi būti stabilūs, o laikinas bankų solidarumo mokestis ar ES lėšų skolinimasis iš ateities yra labiau tabletė nuo skausmo, kai reikalinga chirurgo pagalba.
Stabiliais lėšų šaltiniais turėtų tapti mokesčiai, skirti kelių infrastruktūrai finansuoti. Verslo transporto sumokami kelių mokesčiai per vinjetes turi kasmet visa apimtimi atitekti kelių infrastruktūrai plėtoti, bet to neužtenka. Reikia papildomų mokesčių, tokių kaip kelių naudotojo ar automobilių, kurie labiau papildytų valstybės iždą ir būtų skiriami keliams atstatyti. Kol tai nepadaryta, užtikrintu lėšų šaltiniu turėtų tapti degalų akcizo mokestis, kurio kasmet surenkama apie 1 mlrd. eurų.
Tad galime pasidžiaugti, kad Vyriausybė išgirdo, jog finansavimas keliams turi būti gerokai didesnis, tačiau reikia tolesnių žingsnių, kad sprendimas iš laikino taptų nuolatinis. Toks, kuris ilguoju laikotarpiu spręstų kritinės svarbos valstybės infrastruktūros finansavimo klausimą.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/474448
