„Dirbdamas su organizacijomis jau daugiau nei 20 metų įvairiuose ugdymo, strateginio planavimo ir transformacinių pokyčių formatuose dažnai girdžiu tokius ir panašius nuogąstavimus: „o, kad tik komanda užsinorėtų tai įgyvendinti“, „kaip reikės įtraukti kitus“, „kad tik visa organizacija priimtų ambicijas“, „ar užteks energijos šitam pokyčio šuoliui“. Organizacijos, ypač po pandemijos, susiduria su gerokai dažnesniais iššūkiais, prisitaikydamos kintančiose rinkose, todėl vis labiau girdime apie sisteminį nuovargį dėl nepastovumo, azarto ir ambicijų stoką, rezultatų džiaugsmo devalvaciją. Tokiu būdu net ir geriausių strategijų realizavimas įklimpsta rutininėse veiklose ir taktiniuose veiksmuose, o tikslų atsisakyti neleidžia rinkos sąlygos, konkurentų veiksmai, akcininkų gairės. Todėl kilo klausimas – kaip padėti komandoms atgaivinti savo ambicijas ir azartą? Kaip suteikti komandoms šiuolaikinių organizacijų valdymo žinių ir įgūdžių, kuriuos galėtų taikyti nedelsiant?“, – idėjos gimimu dalijasi U. Savickas.
Anot jo, ieškoti kitokio mokymų formato paskatino tyrimų rezultatai, rodantys, kad per 1 valandą besimokantieji pamiršta vidutiniškai 50% pateiktos informacijos, per 24 valandas – vidutiniškai 70 %, o per savaitę – iki 90 % to, ko išmoko.
„Siekiame, kad tai, ko išmoko, darbuotojai galėtų taikyti nedelsiant. Mūsų pasiūlytas ugdymo formatas remiasi TCBL (angl. Team Competition Based Learning) metodika, lemiančia didesnį dalyvių įsitraukimą, provokuojančia geresnį įsisavinimą ir pritaikymą praktikoje, ryškesnį azartiškumą. Kaip įprasta sporte, ši metodika provokuoja komandų varžymąsi, kas užkuria vidinį adrenaliną laimėti, o tai savo ruožtu mobilizuoja visas jusles, todėl ir daugiau žinių įsimenama, ir aktyviau dalyvaujama mokymosi procese. Kadangi veikiame konkurencingoje rinkoje, mokymasis simuliuojant komandų varžymosi sąlygas yra labiausiai prie realių gyvenimo sąlygų priartintas komandų ugdymas“, – atkreipia dėmesį U. Savickas.
D. Lomsargis papildo, kad mokymosi procese, ypač komandų ugdyme, pagrindiniu tikslu tampa ne naujų žinių davimas, o nuostatų ir elgsenos keitimas bei patirčių kūrimas.
„Moksliškai įrodyta, kad žmogaus smegenys neatskiria, ar tuo metu esanti situacija yra reali, ar ne – jos bet kokiu atveju reaguoja ir liepia kūnui elgtis atitinkamai. Elementarus tai iliustruojantis pavyzdys: prisiminkite save, sėdintį mokyklos suole, mokytoja lentoje kreida kažką rašo ir staiga netyčia nagu brūkšteli per lentą, pasigirsta šaižus čirpimas. Ar pajutote, kaip lengvas šiurpuliukas perbėgo jūsų kūnu? Realybėje nėra jokios lentos, kreidos ar mokytojos, tačiau smegenys prisimena kažkada buvusias panašias situacijas ir perduoda impulsus kūnui.
Žaidimai – veiksmingas būdas apgauti smegenis ir įdiegti naujus mąstymo ir elgesio būdus saugioje, komfortiškoje aplinkoje. Jie turi vis galingesnį poveikį ir verslo kontekste, pradedama suvokti, kad tai nėra tik pertraukėlė tarp rimtų darbų realybėje. Verslo žaidimai – tai įtraukiančios ir kūrybiškos realaus gyvenimo simuliacijos, kurių neformali aplinka leidžia drąsiai eksperimentuoti ir rizikuoti. Svarbiausia tai, jog tokių žaidimų metu išmoktos pamokos ir įgyti įgūdžiai paruošia realioms versle pasitaikančioms situacijoms. Tad kviesime žaismingai, bet su didele nauda varžytis tarpusavy“, – komentuoja D. Lomsargis.
Pirmieji mokymai organizacijų komandoms startuos jau šį rudenį.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/487082
