2024 m. sausio – birželio mėn. „Save the Children“ pagalbos šeimoms atvejų metu surinkti duomenys rodo, kad 43 proc. Ukrainos vaikų kenčia nuo emocinės įtampos. Duomenys atskleidžia, kad visuose šalies regionuose, kur veikia organizacija, gyvenantys vaikai patiria nerimą, nuotaikų svyravimą, turi įvairių baimių, dėmesio sutelkimo sunkumų, yra dirglesni negu būdavo įprastai.*
Sunerimti verčia socialinių darbuotojų pastebėjimai: mažiausiai penki 8–16 metų vaikai, gyvenantys Charkive, kuris yra netoli fronto linijos ir nuolat patiria oro atakas, pradėjo žilti. Vaikų globėjai ir gydytojai teigia, kad šią būklę nulemia karas ir jo keliamas ekstremalus stresas.
Artėjant plataus masto karo Ukrainoje trečiosioms metinėms, skelbiama vis daugiau informacijos apie psichinės sveikatos problemas, įskaitant depresiją, nerimą ir potrauminio streso sutrikimą. Tyrimai rodo, kad paaugliai, gyvenantys karo paveiktose teritorijose, dažniau patiria depresijos simptomus. Skaičiuojama, kad beveik 10 mln. Ukrainos gyventojų, įskaitant 1,4 mln. vaikų, dėl karo rizikuoja patirti arba jau patiria psichikos sveikatos problemas**. Tokie skaičiai atskleidžia skubų poreikį jas spręsti. Daugelis vaikų nuo 2022 m. vasario 24 d. vykstančio karo pradžios negali lankyti mokyklos ir mokosi tik nuotoliu. Apskaičiuota, kad dėl karo mokymosi procesas buvo sutrikdytas 4 mln. vaikų visoje šalyje, o apie 600 tūkst. vaikų neturi galimybės mokytis gyvai dalyvaudami pamokose.
Daugiau nei 3,5 milijono vaikų ir suaugusiųjų buvo priversti palikti savo namus ir persikelti gyventi į kitą vietą Ukrainoje. Daugelis jų, norėdami išvengti karo veiksmų ir smurto, turėjo kraustytis kelis kartus. Gyvenimas požeminėse slėptuvėse taip pat tapo įprastu daugeliui Ukrainos vaikų, nes nuolatinės oro atakos verčia juos leisti valandas rūsiuose, slėptuvėse ar metro stotyse be tinkamo maisto, vandens ar šildymo. Daugelis vaikų buvo atskirti nuo vieno ar abiejų tėvų, kiti neteko artimųjų, kurie žuvo kare.
Oleksandras (15 m.) ir jo šeima, įskaitant motiną Svitlaną (41 m.), yra iš pietų Ukrainos, Mykolajivo regiono. Prasidėjus plataus masto karui, jie kelis mėnesius gyveno jų pačių įkurtoje slėptuvėje namų svetainėje. „Kai prasidėjo karas, mes įsirengėme „saugią“ vietą – kabutėse – po stalu. Pastatėme stalą pagrindinio kambario kampe su sofa vienoje pusėje... ir taip gyvenome kelis mėnesius... Sėdėjome išsigandę, stengdamiesi apsaugoti vaikus, nes aplink skraidė sviediniai. Jautėme, kad bet kurią akimirką viskas gali sugriūti. Išlįsdavome tik į tualetą, kuris buvo už kelių žingsnių kitoje kambario pusėje, ir tik tada, kai negirdėdavome nieko skraidant virš galvos“ – pasakojo Svitlana.
Ji tęsė: „Vaikai dabar labai uždari. Jiems būtina kur nors nueiti ir ką nors veikti vien tam, kad pradėtų atsiverti, bent šiek tiek išsipasakoti. Kitaip jie tiesiog sėdi savo kambariuose, prilipę prie ekranų. Taip vyksta ir mokymas. Tačiau mes stengiamės judėti pirmyn. Mano sūnus Oleksandras stengiasi pasveikti, nors matau, kad jis giliai sužeistas ir jam labai sunku.“
Oleksandras sakė: „Pastaraisias metais buvo labai sunku mokytis, ypač prasidėjus plataus masto karui. Okupacijos metu buvo ypač sunku. Kai dingo elektra, nutrūko vandens tiekimas, užsidarė visos parduotuvės ir visi išvyko, apie mokslus niekas net negalvojo. Mes išgyvenome, o ne gyvenome.“
Jis pasakojo: „Po okupacijos pas mus pradėjo atvykti įvairios humanitarinės pagalbos organizacijos. Apie tai sužinojęs iš mamos, nusprendžiau pabandyti lankyti vieną iš „Save the Children“ užsiėmimų, kad atsipalaiduočiau po sunkių dienų. Iš pradžių buvo sunku ir neįprasta, nes okupacijos metu nebendravome su niekuo... [bet] tai padėjo man atsiverti ir pakeitė mano liūdnas mintis, užvaldžiusias po to, kai teko gyventi po stalu viename kambaryje, galvojant, kad gyvenimas baigėsi.“
Abeer Jawad, „Save the Children“ atvejų vadybos ekspertas Ukrainoje, sakė: „Atvejai, su kuriais dirbame, tampa vis sudėtingesni. Matome vaikus, kurie buvo evakuoti iš fronto linijos teritorijų ir atskirti nuo savo tėvų, vaikus, kurie užlipo ant minų ir patyrė negrįžtamas sužalojimų pasėkmes, vaikus, kurie gyveno okupuotose teritorijose, vaikus, kurie matė savo tėvų mirtį – sąrašas baisus ir nesibaigiantis.“
Pasak jo, daug karo paveiktų šeimų taip pat patiria finansinių sunkumų, kurie dar labiau apsunkina vaikų psichinę sveikatą. „Dažnai jie gyvena prastomis sąlygomis, kurios sukelia menkavertiškumo jausmą, stresą ir nerimą. Sutikome vaiką, kuris miega ant sofos, užsiklojęs tik striuke, nes tėvai neturi galimybės įsigyti lovos ir antklodžių. Kiti neturi galimybės naudotis tualetais ir dušais, o naudojimasis lauko tualetais žiemą, kai temperatūra nukrenta iki -20 laipsnių gali būti pavojingas vaikų sveikatai“, – sakė Abeer Jawad.
Jis teigė: „Mūsų atvejų vadybininkai, girdėdami vaikų istorijas, matydami jų sužeidimus ir kančias patiria didelį emocinį krūvį. Ukrainoje skubiai reikalinga psichikos sveikatos specialistų ir psichosocialinė pagalba, kad būtų užtikrinta, jog ši vaikų karta išgyvens ir pasveiks po smurto ir karo destrukcijos.“
„Save the Children“ Ukrainoje veikia nuo 2014 m., prasidėjus plataus masto karui 2022 m. vasarį – veiklą išplėtė. Organizacijos atvejų vadybos programa – įgyvendinama tiesiogiai ir per partnerius – pažeidžiamiausiems vaikams ir jų šeimoms teikia specialią pagalbą, įskaitant piniginę paramą, fizinės ir emocinės sveikatos paslaugų organizavimą bei teisinę pagalbą.
„Save the Children“ visoje šalyje yra įsteigusi 28 vaikams draugiškas erdves. Jose vaikai žaidžia ir bendrauja, jiems, tėvams ir globėjams teikiama psichosocialinė pagalba. Organizacijos atidaryti skaitmeniniai mokymosi centrai suteikia vaikams galimybę dalyvauti kritiškai svarbiame nuotoliniame mokyme, bendrauti su bendraamžiais ir mokytojais bei gauti pagalbą. Vaikams draugiškų erdvių ir Skaitmeninių mokymosi centrų darbuotojai taip pat identifikuoja pažeidžiamiausius vaikus ir, jei reikia, nukreipia juos į atvejų vadybos komandą tolimesnei pagalbai.
* Iš 2580 vaikų, dalyvavusių atvejo valdybos procese 2024 m. sausio – birželio mėnesiais, 1107 patyrė psichologinę įtampą. Organizacija „Save the Children“ teikia atvejo valdybos paslaugas tiesiogiai ir per vietinius partnerius 20-yje šiaurės, rytų, pietų ir vakarų Ukrainos sričių.
** Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis (žr. 13 puslapį: https://reliefweb.int/report/ukraine/ukraine-public-health-situation-analysis-phsa-august-2024), maždaug vienas iš penkių žmonių (22 proc.), per pastarąjį dešimtmetį gyvenusių konflikto paveiktoje teritorijoje, gali patirti psichikos sveikatos sutrikimų – nuo lengvos depresijos ar nerimo iki psichozės, o beveik vienas iš dešimties (9 proc.) serga vidutinio sunkumo ar sunkiais psichikos sveikatos sutrikimais. Ukrainos sveikatos klasteris, vertindamas visą – 43,7 mln. gyventojų – Ukrainos populiaciją (žr. 13 puslapį: https://reliefweb.int/report/ukraine/ukraine-public-health-situation-analysis-phsa-august-2024), apskaičiavo, kad 9,6 mln. žmonių gali turėti psichikos sveikatos sutrikimų, o 3,9 mln. – serga vidutinio sunkumo ar sunkiomis psichikos sveikatos ligomis.
PSO teigia, kad 9,6 mln. žmonių Ukrainoje turi psichikos sveikatos sutrikimų arba yra rizikos grupėje. Jungtinės Tautos skelbia, kad 15 proc. dabartinės Ukrainos populiacijos sudaro 0–14 metų vaikai. Taigi 1,44 mln. vaikų jau turi arba yra rizikos grupėje susirgti psichikos sveikatos sutrikimais.
Daugiau informacijos:
Daphnée Cook | „Save the Children International“
El. paštas: Daphnee.cook@savethechildren.org
Tel./„Whatsapp“: +33 (0) 7 45 14 06 83
Kontaktai ne darbo valandomis:
El. paštas media@savethechildren.org.uk
Tel. +44(0)7831 650409
