Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Valstybinių miškų urėdija „Verslo žinių“ skelbiamame reitinge „Lietuvos verslo lyderiai 500“ (LVL500) – vėl pirmi

Valstybinių miškų urėdija pakartojo praėjusių metų sėkmę ir jau šeštą kartą skelbiamame „Verslo žinių“ reitinge „Lietuvos verslo lyderiai 500“ (LVL500) užėmė aukščiausią poziciją.

LVL 500 reitingas įvertina ne tik į įmonių pajamų bei pelno augimą (sudarant šių metų reitingą, remtasi 2022 m. rezultatais), bet atsižvelgia ir į kitus parametrus, kurie yra būdingi verslo lyderiams: veiklos efektyvumą, darbuotojams sukuriamą naudą, skaidrumą, taip pat bendrovės indėlį, komunikuojant apie savo patirtį ir ugdant verslo bendruomenę.

Antrą kartą iš eilės ant aukščiausios LVL 500 reitingo pakylos užkopusi VĮ Valstybinių miškų urėdija pajamas per metus padidino 55,4%, iki 320 mln. Eur, ikimokestinį pelną – 1,8 karto, iki 127 mln. Eur.

VMU pelningumas 2022 m. siekė beveik 40% ir buvo vienas didžiausių tarp LVL 500 įmonių, išskyrus pelningumo rekordus viršijusius bankus ir vieną kitą energetikos, IT, aukštųjų technologijų ar netradicinių paslaugų, tokių kaip azartinių lošimų organizavimas, bendrovę.

Pasak Valdo Kaubrės, VMU generalinio direktoriaus, prie gerų 2022 m. rezultatų smarkiai prisidėjo rinkos sąlygos – žaliavinės medienos pardavimų kaina buvo palanki pardavėjams.

Tačiau geriems rodikliams daug įtakos, anot jo, turėjo ir sprendimai įmonėje.

„VMU apyvartos ir pelningumo augimui bene didžiausią įtaką darė veiklos optimizavimas, procesų centralizavimas ir standartizavimas, investicijos į naujausias technologijas tiek veikloje, tiek administravimo procesuose, investicijos į našesnę techniką“, – VŽ vardija V. Kaubrė.

Tikėtina, kad kitų metų reitinge VMU gali užimti kiek žemesnę poziciją. Medienos kainos, 2022 m. pakilusios į aukštumas, pernai jau ritosi žemyn – tai nulėmė pasiūlos ir paklausos pokyčiai. Anot VMU vadovo, tikėtina, kad ši tendencija persikels ir į 2024-uosius, o VMU rezultatai nemaža dalimi priklausys nuo žaliavinės medienos kainos.

V. Kaubrės teigimu, medienos vidutinės kainos kritimą 2023–2024 m. lemia keletas skirtingų veiksnių.

Pirmiausia, tai bendras medienos kainos mažėjimas pasaulinėje rinkoje dėl ekonomikos sąstingio, dėl išaugusių palūkanų normų pabrangus paskoloms ir lėtėjant statybų apimčiai.

Greta šių pasaulinių tendencijų VMU rezultatus veikė ir gamtos sąlygos – kenkėjai pažeidė miškus ir Lietuvoje, ir aplinkinėse šalyse, todėl augo medienos pasiūla vietos bei kaimyninėse rinkose, blogėjo pjautinės medienos kokybė, sortimentuose pagausėjo pigesnės malkinės medienos dalis. Visi šie veiksniai daro neigiamą įtaką vidutinei žaliavinės medienos kainai, aiškina VMU vadovas. 

Nepaisant to, 2023 m. VMU rezultatas yra geresnis, nei bendrovė prognozavo, pasidžiaugia jis.

„Planavome, kad pernai uždirbsime 41,1 mln. Eur, o pasieksime apie 66,4 mln. Eur pelną. 2023 m. darbuotojams buvo didinamas darbo užmokestis, tačiau procesų centralizavimas leido pristabdyti kitų sąnaudų augimą“, – nurodo V. Kaubrė.

Kadangi VMU rezultatams įtakos turi ne tik išorės, bet ir vidaus veiksmai, bendrovė, anot jos vadovo, nuosekliai darbuojasi procesų skaitmeninimo, veiklos modernizavimo, tvaraus požiūrio į miškininkystę kryptimi.

„Pastaruoju metu VMU vis labiau akcentuojame gamtai artimą miškininkavimą – tai atspindi tiek mūsų teisiniai sprendimai, tiek veiklos planavimas ir vykdymas, tiek ir investicijos į techniką. Pavyzdžiui, šiuo metu įsigyjama smulkiosios technikos ir kelio plokščių, kurios leidžia tausoti miško paklotę, darbus atlikti darant kuo mažesnį poveikį aplinkai“, – pasakoja jis.

Vienas rimtesnių 2024 m. VMU planų – tęsti medelynų veiklos optimizavimo programą, kurios tikslas – medelynus modernizuoti, optimizuoti jų skaičių.

„Nors esminę įtaką VMU finansiniams rezultatams daro medienos kainos mažėjimas, tačiau jau įvykdytų investicijų grąža, toliau nuosekliai vystomi veiklos modernizavimo ir efektyvinimo procesai leis užtikrinti visų specialiųjų įpareigojimų vykdymą ir tikslų pasiekimą įmonės strateginiu lygmeniu“, – šių metų perspektyvą apibendrina V. Kaubrė.


Parengta pagal „Verslo žinių“ informaciją

 

Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/476627

Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?