Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė pastebi, kad dažnai gyvenimo kokybei trukdantis jaučiamas šaltis visų pirma gali būti anemijos (mažakraujystės) požymis.
Anemija išsivysto, kai organizmas negali pagaminti pakankamo kiekio normalių eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių), kurie cirkuliuoja ir perneša deguonį visame kūne, o dėl deguonies trūkumo dažnai atsiranda polinkis jausti šaltį.
Pataria atlikti kraujo tyrimus
Anot E. Marciuškienės, jei pacientas jaučia ir kitus anemijos simptomus – nuovargį ar silpnumą, galvos svaigimą ir skausmą, yra išblyškęs, jo dažnas ar nereguliarus širdies plakimas – reikėtų atlikti kraujo tyrimus (BKT, nustatantį kraujo ląsteles, geležį, feritiną, vitaminą B12 bei folinę rūgštį ir kt.), kurie padės nustatyti mažakraujystę bei jos priežastis.
„Tai padaryti labai svarbu, nes yra keletas skirtingų anemijos tipų. Labiausiai paplitęs tipas yra geležies stokos anemija, kai žmogui tiesiog trūksta geležies, taip pat gali būti vitamino B12, folinės rūgšties trūkumas. Tačiau rimtesnės anemijos priežastys yra inkstų sutrikimai ir kai kurios vėžio rūšys, pavyzdžiui, gaubtinės žarnos vėžys“, – sako medikė.
Nuolatinis šalimas taip pat gali reikšti, kad žmogui trūkta vitamino B12. Anot gydytojos, negydomas jo trūkumas gali sukelti ne tik mažakraujystę, bet ir neurologines ligas. Ypač susirūpinti reikėtų tiems, kurie laikosi vegetariškos dietos arba kuriems buvo atlikta svorio mažinimo operacija.
„Vyresnio amžiaus žmonėms yra didesnė vitamino B12 trūkumo tikimybė. Jei jo trūksta, greičiausiai bus ir kitų simptomų, tokių kaip tirpstančios rankos, nuovargis ir silpnumas, skausmas sąnariuose ir raumenyse, pykinimas ir apetito pokyčiai, taip pat gali būti sunku susikaupti. Tokių simptomų priežastį nustatyti paprasta, tereikia atlikti vitamino B12 tyrimą“, – pataria E. Marciuškienė.
Jautrumą šalčiui sukelia diabetas
Specialistės teigimu, šalčio netoleravimą gali sukelti ir diabeto komplikacijos, mat nuolatinis didelis gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti laipsnišką daugelio kūno organų, įskaitant inkstus, kraujotakos sistemą ir nervus, pažeidimus.
Jei yra inkstų pažeidimas (diabetinė nefropatija), kraujyje gali kauptis karbamidas, dėl kurio sumažėja kūno temperatūra. Ypač reikėtų sunerimti, jei kūno temperatūra yra neįprastai žema, nes tai būdinga pažengusiai inkstų ligai. Kiti diabetinės nefropatijos simptomai yra pykinimas ir vėmimas, niežulys, apetito praradimas, dusulys, sumišimas, veido, pėdų ar rankų patinimas.
Nuolatinis didelis gliukozės kiekis kraujyje gali pažeisti kraujagyslių gleivinę ir sumažinti kraujotaką. Tai ne tik sumažina kojų ir pėdų temperatūrą, bet ir gali sukelti lėtai gyjančių opų atsiradimą.
Diabetas sukelia ir diabetinę periferinę neuropatiją (nervų pažeidimą), tačiau periferinės neuropatijos priežasčių yra ir daugiau: alkoholizmas, autoimuninės ligos (pavyzdžiui, vilkligė ar reumatoidinis artritas), lėtinė inkstų liga (CKD), ŽIV, Laimo liga.
Anot E. Marciuškienės, periferinės neuropatijos simptomai yra galūnių tirpimas, deginimas, dilgčiojimo pojūtis ir padidėjęs šalčio netoleravimas. Kai kuriems žmonėms net sunku laikyti šaltą gėrimą arba vaikščioti per šaltas grindis, o vėsi patalynė ar lengvas vėjelis gali sukelti skausmą.
Priežastis gali būti ir vaistai – tam tikri antibiotikai, imunosupresantai, statinai, chemoterapiniai medikamentai ar vaistai nuo ŽIV, beta adrenoblokatoriai ir t.t.
Atkreipkite dėmesį į skydliaukės veiklą
Nuolatinis šalčio pojūtis gali reikšti ir skydliaukės sutrikimus, mat medžiagų apykaitą ir temperatūrą padeda reguliuoti skydliaukės hormonai. Jei ši liauka negamina pakankamai hormonų arba jei kūnas negali veiksmingai jų apdoroti, susergama hipotireoze.
„Kai skydliaukė negamina pakankamai skydliaukės hormonų, organizmo procesai linkę sulėtėti. Įtarti hipotireozę reikia tuomet, kai be šalčio vargina ir kiti simptomai – nuovargis, depresija, slenkantys, retėjantys plaukai, sausa oda, retas širdies ritmas, moterims dar gali būti nereguliarios arba gausios mėnesinės, vidurių užkietėjimas, svorio padidėjimas. Paprasti kraujo tyrimai – TSH, FT4, rečiau FT3, ir ATPO gali nustatyti, ar yra ši problema“, – aiškina gydytoja.
O jei šaltis jaučiamas rankose ir kojose, tai gali būti dėl kraujagyslių patologijos, kuomet sutrinka rankų ir kojų kraujotaka, pastebi E. Marciuškienė. To priežastys įvairios: krešėjimo sutrikimai, aterosklerozė, Raynaud sindromas – būklė, kai kraujagyslės, dažniausiai rankose ir kojose, pernelyg reaguoja į šaltį ar stresą.
Be šalčio kraujagyslių problemų simptomai yra ir rankų bei kojų dilgčiojimas, tvinkčiojimas arba tirpimas, balta arba mėlyna jų pirštų spalva, drėgna ir šalta oda.
„Natūrali organizmo reakcija į šaltį – mažinti kraujo tekėjimą į odą, kad vidaus organai būtų šilti. Žmonėms, sergantiems Raynaud sindromu, šis natūralus atsakas yra ekstremalus. Smulkios kraujagyslės smarkiai susiaurėja ir odos kraujotaka smarkiai sumažėja, dažniausiai rankų ir kojų pirštuose. Vienas ar keli pirštai laikinai pasidaro balti arba mėlyni. Žmonės, sergantys šia liga, yra daug jautresni net nedideliems temperatūros kritimams“, – pasakoja gydytoja.
Jaučiant kuriuos nors minimus simptomus, pirmiausia gydytoja rekomenduoja atlikti paprastus, bet labai informatyvius kraujo tyrimus, kurie gali padėti išsiaiškinti galimas šalčio netoleravimo ar šąlančių galūnių priežastis.
„Gavus rezultatus būtinai pasikonsultuokite su šeimos gydytoju, kuris įvertins jūsų būklę ir, jei reikia, paskirs tolimesnius tyrimus ar gydymą. Ankstyva diagnostika yra labai svarbi rūpinantis savo sveikata“, – priduria medikė.
