„Savo „LinkedIn“ platformoje pateikiau tokį klausimą: „Ar darbdavys turėtų mokėti darbuotojui darbo užmokestį už dalyvavimą kalėdiniame vakarėlyje“? Sulaukiau per 50 atsakymų ir spėkite, kaip pasiskirstė balsai? Palikime atsakymą pabaigai ir pažvelkime į situaciją iš teisinės pusės“, – temos apžvalgą pradeda J. Karvelė.
Turbūt nenustebsime sužinoję, kad tiesioginio atsakymo Darbo kodeksas nepateikia. Tačiau Darbo kodeksas aiškiai nustato, jog už darbo laiką yra mokamas darbo užmokestis.
Taigi žiūrime, kas yra laikoma darbo laiku (už kurį darbuotojams privalo būti mokamas darbo užmokestis) ir randame atsakymą, jog darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Vadinasi, jeigu laikysime, jog vakarėlio metu darbuotojas yra darbdavio žinioje arba atlieka savo darbines pareigas, galėsime teigti, jog darbuotojas turi teisę gauti atlygį už dalyvavimą vakarėlyje.
Turbūt nekyla abejonių dėl to, kad kalėdinės šventės metu įprastai darbuotojai tiesioginio savo darbo nedirba. Išskyrus tuos, kurie prisideda prie šventės organizavimo. Na, išskyrus tuos, kuriems pagal darbo funkcijas priklauso organizuoti šventę, kadangi jie išties dirba. Tačiau ar turime laikyti, kad šventėje dalyvaujantys darbuotojai yra darbdavio žinioje? Ir ką reiškia šis terminas?
Svarbiausias faktorius – savanoriškumas
Vienas esminių darbo santykių elementų yra subordinacija – darbuotojas paklūsta darbdavio taisyklėms ir nustatytai tvarkai. Taigi tuomet, kai darbuotojas vykdo darbdavio nurodymus ir veikia darbdavio naudai, galima teigti, kad darbuotojas yra „darbdavio žinioje“.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasiremdamas ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktais, yra išaiškinęs, kad darbo laikas reiškia poilsio laiko priešingybę. ES Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad tarp elementų, apibūdinančių darbo laiko sąvoką, kaip ji suprantama ES teisėje, nėra darbuotojo atliekamo darbo intensyvumo ar jo našumo.
„Lemiamas veiksnys yra tai, kad darbuotojas privalo fiziškai būti darbdavio nurodytoje vietoje ir turi būti jo pasiekiamas, kad prireikus galėtų nedelsdamas atlikti savo funkcijas. Šios pareigos, dėl kurių atitinkami darbuotojai negali pasirinkti buvimo vietos atitinkamais laikotarpiais, laikytinos susijusiomis su jų funkcijų vykdymu. Kuomet situacija yra neaiški (kaip kad ir kalėdinio vakarėlio atveju), viskas priklauso nuo to, kiek laisvės valdyti savo laiką turi darbuotojas“ – sako „Sorainen“ ekspertė.
Tad kaipgi yra su kalėdiniais vakarėliais – ar tai darbo, ar poilsio laikas?
„Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, ar dalyvavimas tokiame vakarėlyje yra privalomas. Jeigu nurodoma, jog dalyvavimas šventėje yra būtinas, tai reiškia, jog darbuotojui, kuris nedalyvauja šventėje galėtų būti taikoma atsakomybė už darbo pareigų pažeidimą. Tokiu atveju, galime teigti, jog darbdavys pateikė privalomą nurodymą dalyvauti vakarėlyje ir darbuotojas neturi pasirinkimo galimybės, taigi, darbuotojas yra darbdavio žinioje.
Tiesa, darbuotojai, nesutikdami su tokiu darbdavio reikalavimu, iš savo perspektyvos galėtų kelti klausimą, ar dalyvavimas vakarėlyje įeina į darbuotojo darbo funkcijas. Taigi laikant, jog dalyvavimas vakarėlyje pagal darbdavio nurodymą yra privalomas, atitinkamai, darbuotojas išties turėtų teisę prašyti sumokėti už tokį darbdaviui skirtą laiką, nepaisant to, kad tuo metu linksminosi ir pramogavo“ – aiškina J. Karvelė.
Visgi, privalomo darbuotojo dalyvavimo nereikėtų painioti su situacijomis, kuomet darbdavys pageidauja ar tikisi, jog darbuotojai dalyvaus vakarėlyje, kadangi šventės yra rengiamos darbuotojų naudai, taip pat darbo vakarėliai neformaliai prisideda prie darbo kultūros kūrimo ir puoselėjimo, komandų formavimo. Būtent toks darbdavio lūkestis nebūtų laikomas privalomu nurodymu darbuotojui. Taigi, jeigu dalyvavimas kalėdinėje šventėje yra darbuotojo pasirinkimas ir nėra privalomas, tuomet nėra pagrindo teigti, jog už tokį vakarėlį darbuotojui turėtų būti sumokėta – kadangi buvimas vakarėlyje bus laikomas poilsio laiku.
Aiški komunikacija darbuotojams
„Sorainen“ ekspertė sako, kad, siekiant išvengti neaiškumų ir net ginčų ateityje, darbdaviai turėtų aiškiai iškomunikuoti savo darbuotojams, kad dalyvavimas vakarėlyje yra neprivalomas. Ši komunikacija gali būti ir netiesioginė bei elegantiška, pavyzdžiui „tikimės, jog rasi laiko šventei su kolegomis“. Tokia formuluotė indikuoja, jog įmonė tikisi darbuotojų dalyvavimo, tačiau neliepia privalomai atvykti. Tuo tarpu jeigu žinutė darbuotojams skamba: „Darbuotojų dalyvavimas privalomas“, tuomet įmonės vadovai rizikuoja po vakarėlio gauti prašymą susimokėti už šį laiką darbo užmokestį.
„Na, ir pabaigai – atsakymai į mano klausimą „Linkedin“ platformje: 76 proc. visų respondentų mano, kad už kalėdinį vakarėlį darbo užmokestis neturėtų būti mokamas. Vadinasi, beveik ketvirtis atsakiusiųjų galvoja, kad darbo užmokestį už vakarėlius darbuotojai turėtų gauti.
Klausimas tikrai keliantis neaiškumų, todėl kviečiu darbdavius pagalvoti apie aiškią komunikaciją savo darbuotojams, kad vėliau šventė nevirstu dideliu galvos skausmu“, – priduria J. Karvelė.
