Advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkės Ramintos Matulytės teigimu, įmonėms svarbu atkreipti dėmesį į įvairius asmens duomenų tvarkymo aspektus, įskaitant teistumo duomenų tvarkymą. Jis yra aktualus daugybei Lietuvos darbdavių, tačiau atsakymas į klausimą „tvarkyti, ar ne?“ – priklauso nuo keleto svarbių aspektų.
Teistumo duomenų tvarkymui būtinas teisinis pagrindas
Teistumo duomenys – tai informacija apie tai, ar asmuo yra teistas už nusikalstamas veikas. Anot R.Matulytės, atsižvelgiant į teistumo informacijos jautrumą, tokių duomenų tvarkymui pagal BDAR yra taikomas specialus apsaugos režimas, o pats tvarkymas yra griežtai ribojamas ir apibrėžiamas ADTAĮ. Jame numatomi iš esmės du atvejai, kai darbdaviai gali tvarkyti darbuotojų teistumo duomenis.
Pirmiausia, informaciją apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas darbdavys gali tvarkyti, kai tai daryti jį įpareigoja įstatymas. Pavyzdžiui, iš finansų ar švietimo srityse dirbančių tam tikrų pareigybių darbuotojų galima pagrįstai reikalauti pateikti tokią pažymą, nes finansų ir švietimo įstaigas joms taikomi įstatymai konkrečiai įpareigoja įsitikinti, kad tokie darbuotojai nebuvo teisti arba yra nepriekaištingos reputacijos.
„Ilgą laiką tai buvo vienintelis pagrindas teistumo duomenų tvarkymui. Tačiau nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kurie iš esmės suteikė galimybę visiems darbdaviams iš kandidatų ar darbuotojų reikalauti neteistumo pažymos, su sąlyga, kad esama pagrįsto darbdavio teisėto intereso tokius duomenis gauti ir darbdavys įgyvendina susijusias ADTAĮ numatytas pareigas. Pavyzdžiui, jei teistumą turinčio darbuotojo įdarbinimas galėtų objektyviai padaryti įmonei rimtą žalą, tai gali būti laikoma objektyviu pagrindu kandidatams kelti neteistumo reikalavimą ir prašyti pateikti teistumo duomenis“, – pažymi R.Matulytė.
Svarbu tinkamai pasiruošti
Visgi teisininkės teigimu, to reikalauti darbdaviai turėtų tik objektyviai įvertinę visas aplinkybes ir pasidarę tam tikrus namų darbus. Svarbiausias iš jų yra atlikti teisėtų interesų tvarkyti su teistumu susijusius asmens duomenis vertinimą ir parengti jo ataskaitą raštu. Įstatyme yra numatoma, į ką tokiame vertinime turi būti atsižvelgiama. Pavyzdžiui, turi būti įvertinami konkrečių pareigybių ar darbo funkcijų ypatumai, įvardintos specifinės rizikos, kurios įmonei kiltų, jei į tam tikrą poziciją būtų įdarbintas teistas asmuo, atsižvelgta į darbuotojų teises ir laisves bei kitas reikšmingas aplinkybes.
„Kitas svarbus žingsnis yra pasitvirtinti ir įmonės interneto svetainėje paskelbti pareigybių, į kurias kandidatuoti gali tik už tam tikrus nusikaltimus neteisti asmenys, sąrašą. Taip pat turi būti išskiriami ir konkrečios nusikalstamos veikos, už kurias kandidatuojantis asmuo negali būti teistas. Svarbu nepamiršti, kad darbdavys turėtų tvarkyti tik tų kandidatų ar darbuotojų, kurie yra atrinkti į sąraše numatytas pareigybes, su teistumu susijusius asmens duomenis. Kitaip tariant, remiantis proporcingumo, duomenų kiekio mažinimo ir kitais duomenų apsaugos principais, pažymos, patvirtinančios neteistumą, galima reikalauti ne iš visų kandidatų ir darbuotojų“, – pažymi R.Matulytė.
Būtina nepamiršti BDAR
„Sorainen“ teisininkė taip pat atkreipia dėmesį į keletą svarbių niuansų, kurie yra aktualūs tvarkant su teistumu susijusius asmens duomenis. Kaip ir visi kiti asmens duomenys, jie privalo būti tvarkomi laikantis BDAR reikalavimų, įskaitant pareigą apie jų duomenų tvarkymą tinkamai informuoti duomenų subjektus ir užtikrinti jų teisių įgyvendinimą. Be to, tvarkant duomenis, remiantis teisėtu interesu, ADTAĮ nesuteikia darbdaviams teisės patiems kreiptis į įgaliotas institucijas ir prašyti duomenų apie asmens teistumą. Tokius duomenis privalo pateikti pats kandidatas.
„Ruošiantis pasinaudoti įstatymo suteikiama galimybe kandidatams ir darbuotojams kelti neteistumo reikalavimą įmonėms pravartu susipažinti su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos parengta ir viešai paskelbta rekomendacija dėl darbdavio atliekamo teistumo duomenų tvarkymo. Joje pateikiama informacija turėtų pagelbėti įmonėms tiek sprendžiant dėl pareigybių, kurioms planuojama kelti neteistumo reikalavimą, tiek atliekant neteistumo reikalavimo pagrįstumo vertinimą ir ruošiant reikiamus dokumentus“, – sako R.Matulytė.
R.Matulytės teigimu, svarbu nepamiršti, kad asmens teistumo duomenų iš darbuotojų prašyti ir juos tvarkyti galima tik esant tinkamam teisiniam pagrindui bei laikantis visų minėtų, o taip pat kitų ADATĮ ir BDAR numatytų, reikalavimų bei galint tai įrodyti. Tik atsakingas ir kruopštus tokių duomenų tvarkymas gali padėti apsaugoti įmonės interesus.
