Jauni darbuotojai iki 35 metų vis dažniau renkasi darbdavius ne tik pagal atlyginimą, bet ir pagal suteikiamą lankstumą. Laikinų darbuotojų platformos „Workis“ atliktas tyrimas rodo, kad net 17 proc. 18–24 metų darbuotojų paskutinį darbą paliko dėl nesuderinamumo su asmeniniu gyvenimu. Renkantis darbą, lankstumas, pagal svarbą, nusileidžia tik atlyginimui ir papildomai apmokamiems viršvalandžiams. Ekspertai pabrėžia, kad šiandien lankstumas darbo rinkoje jau nėra tik privalumas, bet esminis kriterijus pritraukiant ir išlaikant darbuotojus.
„Jauni darbuotojai vis daugiau dėmesio skiria ne tik profesinei sėkmei, bet ir turiningam laisvalaikiui, savirealizacijai per įvairias veiklas, hobius ar keliones“, – pastebi „Workis“ vadovas Jurgis Kovas.
Pasak jo, jaunesni darbuotojai, ypač dirbantys biuruose, dažniau tikisi hibridinio ar nuotolinio darbo galimybių, o vis daugiau jų domisi ir teise laikinai dirbti iš užsienio. Taip pat svarbus ir lankstus darbo grafikas, suteikiantis laisvę patiems nuspręsti, kada pradėti ir baigti darbą. „Jauni specialistai palankiau vertina darbo modelius, kur svarbiausia – pasiekti rezultatai, o ne išdirbtų valandų skaičius“, – pabrėžia J.Kovas.
Darbo ir laisvalaikio pusiausvyra tampa svarbi ne tik biurų darbuotojams – fizinių ir pamaininių darbų sektoriuose jauni žmonės taip pat siekia didesnio lankstumo. Jiems aktualūs lanksčiai sudaromi pamainų grafikai, galimybė keistis darbo valandomis su kolegomis ar prireikus išeiti iš darbo be sudėtingų formalumų.
„Matome aiškią tendenciją – lankstumas darbe tampa nebe papildoma privilegija, o būtinybe, kurios tikisi jaunoji karta. Darbdaviai, gebantys prisitaikyti prie šių lūkesčių, gali tikėtis ne tik didesnio darbuotojų pasitenkinimo, bet ir didesnio jų įsitraukimo bei lojalumo“, – akcentuoja J.Kovas.
Anot eksperto, taip pat ryškėja tendencija, kad didesnis lankstumas ir laisvė planuoti savo laiką skatina jaunus žmones vis dažniau rinktis trumpalaikius papildomus darbus. Tokia darbo forma leidžia jiems patiems spręsti, ką, kur ir kada dirbti, suteikia galimybę papildomai užsidirbti, tačiau kartu neapriboja kitų svarbių gyvenimo aspektų – mokslų, laisvalaikio ar asmeninių veiklų.
„Jauni darbuotojai nebijo kelti reikalavimų ir ieško darbo, kuris derėtų su jų gyvenimo būdu. Jei darbdavys nesuteikia pakankamai lankstumo, jie tiesiog renkasi kitą vietą,“ – pastebi J.Kovas.
Tuo tarpu vyresni darbuotojai, pasak eksperto, dažniau pirmenybę teikia stabilumui. „Jiems svarbus ilgalaikis užimtumas, tačiau tai nereiškia, kad lankstumas jiems nesvarbus. Daugelis vertina galimybę dirbti nuotoliniu būdu ar pasirinkti patogesnį darbo grafiką,“ – sako jis.
Lankstumas neapsiriboja vien nuotoliniu darbu
Vienas didžiausių iššūkių užtikrinant lankstumą – darbo ir asmeninio gyvenimo balansavimas sektoriuose, kur darbuotojai turi būti darbo vietoje nustatytu laiku. Nors gamybos, sandėliavimo ar prekybos, maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose nuotolinio darbo galimybės ribotos, lankstumas gali pasireikšti kitomis formomis.
Įmonės, kurios randa būdų suteikti lankstumo net ir fizinio darbo pozicijose, laimi dvigubai – jų darbuotojai labiau patenkinti, o organizacijai lengviau pritraukti ir išlaikyti darbuotojus. „Lankstumas nėra tik privilegija, o strateginis sprendimas, didinantis produktyvumą, darbuotojų įsitraukimą ir konkurencinį pranašumą“, – sako J.Kovas. Svarbu ne tik siūlyti lankstumo galimybes, bet ir aiškiai apibrėžti jų ribas, atsižvelgti į verslo specifiką ir užtikrinti nuolatinį dialogą su darbuotojais – tik tuomet lankstumo politika duos realią naudą.
Pirmas žingsnis siekiant lankstumo, pasak eksperto, įvertinti, kokios jo formos yra įmanomos konkrečioje veikloje. Biuro darbuotojams lengviau taikyti nuotolinį ar hibridinį darbo modelį, tačiau gamybos, prekybos ar logistikos sektoriuose lankstumas gali pasireikšti galimybe pasirinkti pamainas, keisti jas arba turėti daugiau laisvės planuojant darbo grafiką.
Lankstesnis darbo grafikas suteikia darbuotojams daugiau kontrolės planuojant savo laiką. „Galimybė pasirinkti rytines, dienines ar vakarines pamainas pagal asmeninius poreikius ir sklandus pamainų keitimas be sudėtingų administracinių procedūrų padeda užtikrinti efektyvesnį darbo organizavimą. Svarbu taip pat įvertinti papildomas naudas, kaip papildomos apmokamos atostogų dienos, kurios stiprina darbo ir asmeninio gyvenimo balansą bei didina darbuotojų lojalumą“, – pažymi ekspertas.
Lankstumas nėra vienkartinis sprendimas – jis turi keistis kartu su darbuotojų ir verslo poreikiais. „Svarbu nuolat stebėti, kaip veikia siūlomos priemonės, ar jos iš tikrųjų padeda darbuotojams ir ar prisideda prie produktyvumo. Tai gyvas procesas, reikalaujantis nuolatinio dialogo ir prisitaikymo“, – reziumuoja J.Kovas.
