„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

2017-ieji žada didesnę konkurenciją dujų sektoriuje

Baltijos regiono dujų rinkos 2017 metais laukia nemaži pokyčiai – panaikinus „Latvijas gaze“ monopolį ir rinkoje atsiradus Latvijos dujų vartotojams, turėtų išaugti konkurencija. Lietuva, dujas šiuo metu perkanti iš dviejų tiekėjų – Norvegijos „Statoil“ ir Rusijos „Gazprom“ – turėtų pajusti ne tik dėl to, kad „Gazprom“ varžysis su pasauliniais suskystintų dujų (SGD) tiekėjais, bet ir dėl konkurencijos tarp pačių trijų šalių dujų prekybos bendrovių.
Gamtinės dujos
Gamtinės dujos / 123rf.com nuotr.

Spalį prasideda nauji dujiniai metai, tad bendrovės derasi dėl naujų sutarčių su dujų tiekėjais. Rinkos dalyviai apie derybas kalba nenoriai, tačiau, anot jų, rinka bus jau kitokia, nes Latvija pagaliau turėtų liberalizuoti šalies rinką ir įsileisti Lietuvos dujų prekeivius. Be to, Rusijos „Gazprom“ atrodo pasiryžęs didinti savo rinkos dalį Europoje, dujas parduodamas, tikėtina, gerokai žemesne kaina.

Atsivėrusi Latvijos rinka staigaus poveikio neturės

Kitąmet liberalizavus Latvijos dujų rinką ir panaikinus „Latvijas gaze“ dujų tiekimo ir perdavimo monopolį, Lietuvos prekybininkai galės parduoti dujas kaimyninės valstybės įmonėms. Teoriškai dujomis prekiauti su Latvijos įmonėmis galima jau dabar, tačiau „Latvijas gaze“ ginčija tokią galimybe, argumentuodama, kad iki kitų metų balandžio galioja įmonės monopolį įtvirtinanti sutartis su „Gazprom“.

Latvijos parlamento Europos reikalų komiteto konsultantas, energetikos ekspertas Reinis Aboltinis mano, kad reali prekyba tarp Lietuvos ir Latvijos prasidės tik 2017 metų balandį – šiuo metu „Latvijas gaze“ bylinėjasi su institucijomis dėl leidimo šalyje pardavinėti dujas iš Lietuvos.

„Iš esmės, mano prognozė, kad tai greitai nepajudės, tai (bylinėjimasis – BNS) tęsis bent keletą mėnesių, po to bus 2017-ieji ir, galų gale, manau, prekyba prasidės tik kitų metų balandį“, – BNS teigia R.Aboltinis.

Be to, jis atkreipia dėmesį, kad pradžioje situacija Lietuvos prekybininkams nebus lengva, nes „Latvijas gaze“, tikėtina, bus pagrindinė dujų prekybos bendrovė, nebent Lietuvos bendrovėms pavyktų pasiūlyti ypač žemą dujų kainą.

Tačiau jei Lietuvos dujų prekybos bendrovės susiderėtų, pavyzdžiui, su „Latvenergo“, joms pavyktų iškart užimti 40 proc. Latvijos dujų rinkos. Kita vertus, R.Aboltinis mano, kad tokia didelė įmonė gali ir pati tapti dujų prekybininke.

„Latvenergo“ gali lengvai tapti dujų prekybininke ir tai būtų logiška, jie yra dideli elektros pardavėjai ir administracine prasme prekiauti dujomis nebūtų labai brangu„, – BNS sakė jis.

„Lietuvos energija“ prieš Latvijos atsivėrimą „mankština raumenis“

Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ dujų prekybos bendrovė Litgas“ jau ne kartą bandė parduoti dujų „Latvenergo“, tačiau vis atsimušdavo į „Latvijas gaze“ monopolio sieną. “Lietuvos energijos„ valdybos narys Dominykas Tučkus teigia, kad kitąmet balandį atsivėrus Latvijos rinkai, „Litgas“ turi potencialą tapti didele rinkos žaidėja.

„Mes nuolat tam mankštinamės, bendraudami su potencialiais dideliais pirkėjais Latvijoje, jei neužsivelsime dideliuose procedūriniuose dalykuose, tai turime potencialą tapti dideliais žaidėjais“, – BNS sakė D.Tučkus.

Anot jo, atsivėrusi Latvijos rinka padidintų konkurenciją Lietuvoje, mat dujos taptų likvidesnė prekė, atsirastų ir daugiau dujų prekybos bendrovių.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Litgas“ vadovas Dominykas Tučkus
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Litgas“ vadovas Dominykas Tučkus

„Pridėtų likvidumo. Jeigu mūsų rinka yra apie 2,5 mlrd. kubų, daugiau nei 1 mlrd. yra „Achema“, tai atsiradus papildomam kiekiui, turbūt atsirastų daugiau tiek tiekėjų, tiek ir vartotojų, ir tas pridėtų likvidumo. Tie instrumentai, kurie šiai dienai nėra kažkokie labai naudotini realiam tiekimui, pavyzdžiui, birža, tai prasiplėtus rinkai, tokie instrumentai būtų geriau panaudojami“, – teigė jis.

Tačiau D.Tučkus teigė, kad vien monopolio panaikinimo Latvijoje nepakanka, svarbu, kaip bus reguliuojama prekyba.

„Viena yra monopolio panaikinimas, kita – procedūriniai dalykai. Kai kalbu apie procedūrinius dalykus, daug ką lemia vidaus taisyklės, pavyzdžiui, kaip perdavimo sistemos operatorius elgiasi, kokias baudas taiko ir panašiai. Per procedūrinius elementus didelė dalis rinkos gali tapti tiesiog nepasiekiama„, – aškino „Lietuvos energijos“ atstovas.

D.Tučkus tikino, kad užimti didesnę rinkos dalį Latvijoje prireiks laiko. Paklaustas dėl derybų su 40 proc. dujų Latvijoje suvartojančia „Latvenergo„“jis sakė, kad „dideli vartotojai paprastai diferencijuoja portfelį“.

„Gazprom“ kitąmet teks pasistengti konkurencinėje kovoje

Šiemet daugiau nei pusę dujų Lietuva atsigabena iš Norvegijos per Klaipėdos SGD terminalą. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius ir energetikos ekspertas Romas Švedas teigia, kad „Gazprom“ ir kitąmet bus sudėtinga konkuruoti su suskystintomis dujomis.

Anot R.Švedo, į „Gazprom“ yra žvelgiama kaip į nepatikimą partnerį, nes bendrovė klientams grasindavo nutraukti dujų tiekimą, jį naudojo kaip geopolitinio spaudimo priemonę. Pasak eksperto, net ir siūlydamas panašią į kitų bendrovių kainą, „Gazprom“ vargiai galėtų konkuruoti – norėdamas užsitikrinti rinką, jis turėtų pasiūlyti gerokai žemesnę kainą.

„Gazprom“ konkurencinėje kovoje norėdamas nugalėti turės pasiūlyti papildomą ekonominę kainą. (...) Jie turės reikšmingai pigiau parduoti arba pradės taikyti savo kokias kitas poveikio priemones, bet jas sunkiau taikyti, nes vėlgi yra rinka. Mano vertinimu, mes turėtume pasveikinti ir pasidžiaugti, kad Lietuvoje realiai pradėjo veikti rinka ir atsirado reali praktinė konkurencija“, – BNS sakė R.Švedas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Romas Švedas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Romas Švedas

Jis tikino, kad Lietuvoje konkurencija turėtų tik augti.

„Rinka tik stiprės ir tiekėjų konkurencija dėl vartotojų tik didės. Tiekėjai konkuruos ir skirtingai nei anksčiau buvo, kad tiekėjas grasina nutraukti tiekimą ar panašiai – iš esmės pakeista kultūra dujų rinkoje“, – teigė R.Švedas.

D.Tučkus atkreipė dėmesį, kad „Gazprom“ siekia padidinti rinkos dalį Europoje, tad Lietuva iš to gali išlošti.

„Šiai dienai kaip reaguoja “Gazprom„ į Europos rinką – jis pasididino rinkos dalį, tai reaguoja labai agresyviai, naudoja Europoje agresyvią kainodarą, kas mums, kaip pirkėjams, jeigu ir viena, ir kita pusė konkuruoja dėl klientų, yra naudinga“, – tikino D.Tučkus.

Apie derybas įmonės kalba nenoriai

Bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ vadovas Mantas Mikalajūnas teigia, kad pirmąjį naujų dujinių metų ketvirtį – iki šių metų pabaigos – bendrovei pakaks dujų. Apie derybas dėl dujų kitiems metams jis kalba nenoriai.

„Iki šių (kalendorinių – BNS) metų pabaigos turime maždaug 1,9 TWh dujų likutį – „Gazprom“ ir „Statoil“. Jo, mūsų prognozėmis, pakaks iki metų pabaigos. Taip pat jau kalbamės su potencialiais tiekėjais dėl kitų metų. Kai pasirašysime sutartį ar sutartis, tuomet pranešime“, – BNS teigė M.Mikalajūnas.

Apie derybas dėl dujų atsargiai kalba ir D.Tučkus. Jis teigė, kad šiuo metu ieškoma geriausio varianto.

Didžiausios Lietuvoje dujų vartotojos Jonavos azoto trąšų gamintojos „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas BNS teigė, kad įmonė šiuo metu vis dar renkasi iš kelių potencialių dujų tiekėjų.

Bendrovė taip pat yra paskelbusi trumpalaikį SGD pirkimą, kuriuo per artimiausius trejus metus ketina įsigyti 21 laivą, arba maždaug 3 mln. kubų dujų.

Bendrovė taip pat yra paskelbusi trumpalaikį SGD pirkimą, kuriuo per artimiausius trejus metus ketina įsigyti 21 laivą, arba maždaug 3 mln. kubų dujų. R.Miliauskas BNS teigė, kad įmonė dar nepasirinko konkurso nugalėtojo.

Lietuva šiemet daugiau nei pusę jai reikalingų dujų pirks iš „Statoil“ – apie 1,35 mlrd. kubų, o likusią dalį – apie 0,7 mlrd. kubų – ji turėtų įsigyti iš „Gazprom“, „Statoil“ ar kitų tiekėjų. „Lietuvos dujų tiekimas“ ir „Achema “ iš „Statoil“ dujas perka pagal trumpalaikes sutartis, dalį jų perka ir iš „Gazprom“.

„Latvijas gaze“ privatizavimo sutartis iki 2017 metų balandžio įtvirtino bendrovės monopoliją dujų rinkoje.

Pagal šių metų vasarį patvirtintus teisės aktų pakeitimus, „ Latvijas gaze“ iki 2017 metų balandžio 3 dienos turi būti suskaidyta į dvi įmones – vienai atiteks dujų perdavimas ir saugojimas, o kitai – skirstymas ir pardavimas. Be to, iki 2017 metų gruodžio 31 dienos naujoji dujų perdavimo ir saugojimo įmonė „Conexus Baltic Grid“ turės būti atskirta nuo „Latvijas gaze“ – pastarosios akcininkai pradėjusią savaitę pritarė įmonės reorganizavimui, atskiriant dujų perdavimą bei saugojimą.

34 proc. „Latvijas gaze“ akcijų valdo „Gazprom“, 28,97 proc. – Europos energetikos, klimato kaitos ir infrastruktūros investicijų fondas „Marguerite“, 18,26 proc. – Vokietijos koncernas „Uniper Ruhrgas International“, 16 proc. – bendrovė „Itera Latvija“, 2,8 proc. – smulkieji akcininkai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“