Deficitas buvo padengtas importu iš kaimyninių valstybių.
Palyginti su 2018-aisiais, gamyba smuko 20 proc. iki 16,2 TWh, o vartojimas beveik nepakito – 28,8 TWh.
Gamyba Estijoje pernai sunyko 39 proc. iki 6,4 TWh. Vartojimas sumažėjo 1 proc. iki 8,6 TWh.
Lietuva elektros gamybą praėjusiais metais padidino 12 proc. iki 3,6 TWh, vartojimą – 1 proc. iki 12,9 TWh, o Latvija – sumažino atitinkamai 5 proc. iki 6,1 TWh ir 2 proc. iki 7,2 TWh.
Elektros gamyba Skandinavijoje (Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje) pernai sumenko 2 proc. iki 387,8 TWh, vartojimas sumažėjo taip pat 2 proc. iki 386,9 TWh. Švedijoje susiformavo 26,3 TWh gamybos perviršis, Suomijoje ir Danijoje – atitinkamai 20 TWh ir 5,6 TWh deficitas, Norvegijoje gamyba beveik atitiko vartojimą.