Pajamos labiausiai augo dėl teikiamos gamtinių dujų srautų balansavimo paslaugos, iš kurios gautos pajamos 2022 m. sudarė 47,4 mln. eurų, o sąnaudos – 43 mln. eurų. Balansavimo pajamos ir sąnaudos augo dėl itin aukštų gamtinių dujų kainų. „GET Baltic“ biržos Lietuvos prekybos aikštelėje gamtinių dujų kaina pastaraisiais mėnesiais svyravo nuo 280 iki 103 Eur/MWh.
Pajamos iš dujų transportavimo paslaugos per devynis šių metų mėnesius augo penktadaliu palyginti su tuo pačiu laiku pernai ir sudarė 44,7 mln. eurų. Transportavimo paslaugų pajamas didino dujų perdavimas naujai pradėjusia veikti Lenkijos kryptimi ir stiprinama Latvijos kryptimi. Šiomis kryptimis užsakyti dujų perdavimo pajėgumai ir transportuoti gamtinių dujų kiekiai atsvėrė sumažėjusią dujų paklausą Lietuvoje.
„Intensyvus Lietuvos dujų perdavimo sistemos išnaudojimas ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių poreikiams atsispindi ir operatoriaus finansiniuose rezultatuose. „Amber Grid“ investicijos į dujų tinklo plėtrą ir papildomų dujų transportavimo krypčių sukūrimas sunkiu periodu leidžia užsitikrinti stabilų finansinį pagrindą tolesnei bendrovės veiklai“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Neprognozuojamų pokyčių energetikoje metais „Amber Grid“ pavyko išlaikyti stabilų EBITDA rodiklį, kuris suteikia dar daugiau pasitikėjimo bendrovės finansiniais rezultatais. Devynių mėnesių EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) buvo 22,4 mln. eurų, palyginti su 22,7 mln. eurų pernai.
Aukštos dujų kainos ir didelės dujų srautų balansavimo apimtys turėjo įtakos „Amber Grid“ patirtų sąnaudų augimui. Palyginti su 2021 m. trimis ketvirčiais, šiemet jos augo 2,6 karto iki 81 mln. eurų. Didžiąją dalį sąnaudų sudarė dujų sąnaudos balansavimo paslaugai ir perdavimo sistemos technologinėms reikmėms.
Per devynis šių metų mėnesius į Lietuvą buvo patiekta beveik 30 TWh dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį. Tai – 45 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo transportuota 20,5 TWh dujų.
Dujotiekių jungtimi į Latviją kitų Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje buvo perduota 13,2 TWh dujų. Tai – beveik 8 kartus daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais. Nuo šių metų gegužės veikiančiu GIPL dujotiekiu į Lenkiją gegužės-rugsėjo mėnesiais buvo perduota 4,2 TWh dujų, o GIPL jungtimi į Lietuvą – 1 TWh.
Per Klaipėdos SGD terminalą šiemet buvo patiekta 77 proc. (22,7 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė beveik 10 proc. (2,8 TWh), iš Lenkijos – 3 proc. Per sausį – kovą per Lietuvos-Baltarusijos jungtį buvo transportuota apie 10 proc. (3 TWh) dujų. Nuo balandžio 1 d. Lietuvai nutraukus rusiškų dujų importą, per Lietuvos-Baltarusijos jungtį transportuojamos tik Karaliaučiui skirtos dujos.
Dujų vartojimas Lietuvoje sumažėjo 36 proc. Nuo sausio iki rugsėjo pabaigos šalyje buvo suvartota beveik 12 TWh dujų, tai – 36 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai dujų poreikis buvo 18,5 TWh dujų.
Finansiniai „Amber Grid“ rezultatai yra konsoliduoti ir apima dujų biržos „GET Baltic“ rezultatus. „Amber Grid“ valdo 100 proc. „GET Baltic“ įstatinio kapitalo.
