„Apsisprendimą tapti gaminančiu vartotoju gali lemti daug priežasčių, bet bene pagrindinės jų yra noras sutaupyti ir nepriklausyti nuo elektros kainų svyravimo, taip pat didėjantis dėmesys tvarumui ir augantis rūpinimasis aplinkos apsauga. Be to, saulės jėgainių praktiškai nereikia prižiūrėti. Įsigijus ant stogo montuojamą jėgainę, saulės energiją galima naudoti ne tik būsto apšvietimui, bet ir šildymui ar bet kurioms kitoms buities reikmėms, be to, ši investicija sparčiai atsiperka ir yra ilgalaikė“, – kalba bendrovės „Elektrum Lietuva“ Technikos ir tiekimo vadovas Kostas Dryžas.
Galimybė sutaupyti iki 70 proc.
Pagrindinė priežastis, kurios vedini gyventojai apsisprendžia įsirengti saulės jėgaines, yra ekonominė. Tai ypatingai pastebima šiuo metu, kai elektros kainos muša rekordus. Skaičiuojama, kad individuali saulės jėgainė gali sumažinti išlaidas už elektrą iki 70 proc.
K.Dryžas aiškina, kad kai saulės elektrinės gaminamą energiją gyventojai iškart vartoja savo reikmėms, ši elektros dalis į bendrą apskaitą neįtraukiama, tad už ją mokėti nereikia.
„Tuo metu, kai gyventojai elektros nevartoja ar suvartoti nespėja, ji keliauja į ESO tinklą pasaugojimui. Kai saulės jėgainė elektros negeneruoja, pavyzdžiui, vėlai vakare ar naktį, tuomet elektra iš tinklo sugrįžta vartotojui, kuris už tai sumoka tik vadinamąjį elektros energijos „pasaugojimo“ mokestį“, – komentuoja „Elektrum Lietuva“ atstovas.
Jis pateikia pavyzdį, kiek galėtų sutaupyti 4 asmenų šeima, įsirengusi saulės jėgainę, gyvenanti nuosavame name ir per mėnesį suvartojanti apie 400 kWh elektros energijos. Nuo 2022 m. tokios šeimos elektros sąskaita sieks apie 84 Eur/mėn. Jei šeima nuspręstų įsirengti saulės elektrinę ant namo stogo, vidutiniškai apie 30 proc., arba 120 kWh, elektros energijos būtų suvartojama momentiškai, jos gamybos metu, tad už šį kiekį mokėti nereikėtų. Už likusių 280 kWh būtų mokama „pasaugojimo“ kaina – 0,05445 Eur/kWh, tad mėnesio elektros sąskaita būtų apie 15 Eur.
Individualios saulės jėgainės sėkmingai tarnauja 25 metus ir ilgiau, o jų atsipirkimo terminas pastaraisiais metais gerokai sutrumpėjo. Valstybė taip pat skatina gyventojus tapti gaminančiais elektros vartotojais, skirdama paramą įsirengiantiems saulės jėgaines ant stogo. Valstybės mastu siekiama, kad iki 2030 metų elektrą iš atsinaujinančių šaltinių vartotų kas trečias namų ūkis.
Paramos dydis siekia 30 proc. jėgainės įrengimo išlaidų, o pasinaudojus parama atsipirkimo terminas sutrumpėja iki 3-4 metų.
„Jėgainės atsiperkamumo laiką lemia keletas faktorių. Vienas jų – namo stogo pasvirimo kampas ir orientacija. Efektyviausiai elektrą generuoja, tad ir atsiperka greičiau, ant pietinio stogo šlaito įrengta jėgainė. Reikšmės turi ir pasirinktas saulės modulių tipas. Taip pat svarbus pagamintos elektros vartojimo grafikas – kuo daugiau jos suvartojama gaminimo metu, tuo mažiau reikia mokėti už „pasaugojimą“, tad ir atsipirkimo laikas trumpėja“, – vardija K. Dryžas.
„Švari“ elektros energija
Kita priežastis, kodėl gyventojai apsisprendžia pasitelkti saulės elektrinę, yra noras palaikyti tvarius ir gamtai draugiškus sprendimus. Pereinant prie saulės energijos, gerokai sumažinamas anglies dioksido (CO2) pėdsakas. Be to, skaičiavimai rodo, kad viena individuali saulės jėgainė gali padėti sumažinti į aplinką išmetamą CO2 kiekį maždaug 1 tona per metus.
Eksperto teigimu, saulės generuojama elektra pelnytai vadinama žalia – jos gaminimo metu nesusidaro tarša ir atliekos, tad prisidedama prie švarios aplinkos bei gamtos išteklių saugojimo ir tausojimo.
Paprasta priežiūra
Anot „Elektrum Lietuva“ atstovo, kartais iš besidominčiųjų saulės jėgainėmis tenka išgirsti mitais pagrįstų nuomonių, jog saulės jėgaines reikia prižiūrėti, o tinkamai tai daryti yra sudėtinga. Iš tiesų realybė yra priešinga – saulės jėgainės priežiūra yra minimali.
„Tiesa, kad ilgainiui saulės elektrinių moduliai apsineša dulkėmis, žiedadulkėmis, tačiau jų paviršiai ypatingi tuo, kad dulkės prie jų neprilimpa. Be to, jie visada nukreipti į dangų ir Lietuvos klimato sąlygomis nešvarumus nuplauna lietus. Baimintis mažesnio efektyvumo moduliams apdulkėjus taip pat nėra pagrindo – paskaičiuota, kad dulkėmis pasidengę moduliai generuoja vos 2-4 proc. mažiau elektros energijos, ir tai tik iki pirmo lietaus. Tad saulės modulių reguliariai plauti nebūtina, nebent jėgainė sumontuota vietovėje, kur aplinkos tarša dažnai būna padidinta, tuomet dėl poreikio nuplauti modulius galima pasikonsultuoti su saulės elektrinių profesionalais“, – pataria K.Dryžas.
Jis atkreipia dėmesį, kad apsisprendus įsirengti saulės jėgainę svarbu pasidomėti įmonėmis, teikiančiomis šią paslaugą, ir pasirinkti stabilius bei patikimus tiekėjus. Saulės jėgainė yra ne vienadienis pirkinys, ji tarnaus porą dešimčių ir daugiau metų, todėl reikia būti tikriems, kad pasirinkta įmonė nenutrauks savo veiklos ir nepaliks vartotojo ant ledo.
„Patikimas partneris įrenginėjant jėgainę užtikrins tinkamiausios įrangos pasirinkimą, ras geriausią kainos ir kokybės santykį, suteiks garantijas, teiks konsultacijas, atsakys į visus su elektros gaminimu ir vartojimu susijusius klausimus. Kaip posakyje „gera pradžia – pusė darbo“: vien pasirinkdami patikimus profesionalus saulės jėgainių įrengimo rūpesčius susimažinsite perpus. Tad norinčius tapti švarios bei taupios saulės energijos gamintojais kviečiame susisiekti su „Elektrum Lietuva“ saulės ekspertais“, – ragina K.Dryžas.
Elektrum Lietuva saulės ekspertų įžvalgos čia.
