Sprendimą dėl maksimalios kainos priėmusio komiteto veikloje dalyvauja elektros energijos rinkos ir perdavimo sistemų operatoriai, jų bus prašoma peržiūrėti šį sprendimą, nurodoma ketvirtadienį išplatintame tarybos pranešime.
„Atsižvelgdamos į dabartinę energijos kainų krizę ir siekdamos apsaugoti vidaus elektros rinką ir vartotojus, Baltijos šalių nacionalinės reguliavimo institucijos nepritaria, kad būtų nustatyta suderinta didžiausia galutinė kaina bendrame kitos paros prekybos rinkų susiejimo procese ir prašo NEMO (paskirtieji elektros energijos rinkos operatoriai – BNS) peržiūrėti automatinio kainų padidinimo mechanizmą, kad būtų išvengta nepagrįsto kainų pakėlimo“, – teigia VERT.
Nauja kainų riba būtų taikoma visose elektros prekybos zonose.
VERT aiškina, jog šis pakeitimas atliekamas remiantis Europos Komisijos patvirtinta metodika, pagal kurią galutinė kainų riba gali būti maksimaliai didinama tūkstančiu eurų, kai rinkoje fiksuota kaina viršija 60 proc. nuo suderintos didžiausios galutinės kainos.
Šiuo metu maksimali kainų riba yra 4 tūkst. eurų už MWh, ši riba rugpjūčio 17-ąją buvo pasiekta Baltijos šalių kainų zonose.
Po šio kainų piko Baltijos šalių reguliavimo institucijos koordinuotai tiria veiksnius, kurie galėjo lemti itin aukštas kainas ir sprendžia, kaip ateityje išvengti tokio staigaus kainų kilimo ateityje.
Reguliavimo institucijos laikosi pozicijos, kad kainos viršutinės ribos kėlimas po šio kainų piko atvejo nebuvo būtinas ir pagrįstas, kad Europos elektros rinka tinkamai funkcionuotų, o šiuo energetinės krizės laikotarpiu netgi buvo netinkama priemonė.
