1 mitas: SGD terminalas Lietuvai yra per didelis
SGD terminalo talpa – 170 tūkst. m3. Dabar dujas į jį atplukdo pasaulinio standarto dujovežiai, kur telpa 130–150 tūkst. m3 dujų. Jeigu laivą-saugyklą būtų nuspręsta pakeisti mažesniu terminalu, pvz., 50 tūkst. m3, kiltų keletas problemų, su kuriomis galima susipažinti ir informaciniame filmuke iš serijos #energetinelaisve:
„Mažesnis terminalas negalėtų priimti didelių pasaulinio standarto dujovežių. Taigi dujas turėtų atgabenti maži dujovežiai, bet tai reiškia, kad jų atplaukti turėtų daugiau ir todėl padidėtų perkrovos kaina. Tai savaime padidintų ir dujų kainą. Be to, mažesnis terminalas nepajėgtų suvaldyti krizės šaltos žiemos metu – išaugus dujų poreikiui, toks terminalas negalėtų užtikrinti reikiamo jų kiekio“, – aiškina KN vadovas Mindaugas Jusius.
2 mitas: SGD terminalo išlaikymas yra per brangus
Gyventojams tenka prisidėti prie SGD terminalo išlaikymo – į dujų kainą įskaičiuota saugumo dedamoji. Vis dėlto, įvertinus, kiek sumažėjo dujų kaina, pradėjus veikti terminalui, akivaizdu, kad gyventojai dėl terminalo sutaupo.
Buitiniams vartotojams, kurie dujas naudoja maistui gaminti, 1 m3 kaina nuo 2014 m. I pusmečio, kai terminalo dar nebuvo, iki dabar sumažėjo 18 euro centų. Saugumo dedamoji dujų kainoje sudaro 3 euro centus. Vadinasi, gyventojai sutaupo 6 kartus daugiau nei sumoka už saugumą.
Tiems vartotojams, kurie dujas naudoja ir maistui gaminti, ir būstui šildyti, minėtu laikotarpiu dujų kaina sumažėjo 15 eurų centų. Saugumo dedamoji jiems taikomoje dujų kainoje sudaro 5 euro centus, taigi jie sutaupo 3 kartus daugiau nei sumoka už saugumą.
Atpigus dujų importo į Lietuvą kainoms naudą skaičiuoja ir stambieji dujų vartotojai – vidutinė dujų importo į Lietuvą kaina per ketverius metu smuko net 31 proc. Taip organizacijos įgalinamos lanksčiai spręsti, ar pirkti per terminalą, ar vamzdžiu iš „Gazprom“ tiekiamas dujas.
3 mitas: ateityje gali nebereikėti gamtinių dujų
Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad dujų importas į Europą per artimiausią dvidešimtmetį nesumažės, o kaip tik išaugs. Lyginant 2016 metus (305 mlrd. m3 importuojamų dujų) su 2040 m. (395 mlrd. m3), jis turėtų padidėti 23 procentais.
Dujų mūsų šalyje irgi reikės, be to, iš jų Lietuva gali uždirbti užsienio rinkose. „Lietuva šiuo metu elektrą daugiausia importuoja, bet ateityje – kai elektros poreikis dar labiau išaugs – ją prisireiks gaminti ir pačioje Lietuvoje. Ir ekonomiškiausias variantas – gaminti iš dujų. Dujų vaidmuo, brangstant biokurui, gali didėti ir šildymo sektoriuje. Prie suskystintųjų gamtinių dujų vis labiau pereina jūrų ir kelių transportas. Be to, kai pradės veikti jungtis su Lenkija, Lietuva dujas galėtų eksportuoti į Vidurio Europą“, – sako M.Jusius.
4 mitas: terminalą turėtų valdyti privatus sektorius
Jei terminalas būtų perleistas į privačias rankas ir netektų valstybės garantijų, dominuojantis tiekėjas metams ar dviem galėtų dujų kainas dempinguoti – sumažinti jas tiek, kad dujas apsimokėtų pirkti tik iš jo. Tokiu atveju, M.Jusiaus teigimu, terminalo savininkui SGD terminalas taptų nereikalinga našta.
„Terminalą greičiausiai ištiktų bankrotas arba savininkas jį pigiai parduotų. Tuomet dominuojantis tiekėjas galėtų pakelti kainas. „Pöyry Management Consulting“ skaičiavimais, importuojamų dujų kaina, atsisakius terminalo, galėtų išaugti 11–20 proc. O Lietuva jau nebeturėtų alternatyvos ir būtų priversta pirkti dujas iš dominuojančio tiekėjo už jo kainą“, – aiškina KN vadovas.
5 mitas: dujų kaina Lietuvoje sumažėjo dėl to, kad nuo 2014 m. ji krito visame pasaulyje
Jei dujų kainos Lietuvoje kritimą būtų lėmusios tik pasaulinės tendencijos, visur kainų pokytis turėjo būti panašus, bet taip nėra.
Vidutinė dujų kaina D. Britanijos NBP biržoje per ketverius metus sumažėjo 15 proc. – nuo 24,07 EUR/MWh (2014 m. I pusm.) iki 20,49 EUR/MWh (2018 m. I pusm.)
Tuo metu vidutinė dujų importo į Lietuvą kaina smuko dvigubai stipriau nei NBP biržoje – net 31 proc.: nuo 29,84 EUR/MWh (2014 m. I pusm.) iki 20,60 EUR/MWh (2018 m. I pusm.).
„Faktas, kad Lietuvoje dujų kainos sumažėjo dvigubai daugiau nei Vakarų Europoje, įrodo, jog tai nėra vien pasaulinio kainos kritimo pasekmė. Tai – ir SGD terminalo veiklos rezultatas“, – sako KN vadovas M.Jusius.
