Pirmadienį energetikos ministras Dainius Kreivys paragino elektros tiekėjus „aktyviau atnaujinti siūlomus planus“.
„Dujų kainos kritimas, atsinaujinančios energetikos gamybai palankūs orai bei atsinaujinančios energetikos plėtra leidžia tikėtis, kad tokių elektros kainų šuolių biržoje, kokius matėme pernai, šiemet nebematysime. Tai taip pat leidžia tikėtis, jog nepriklausomi tiekėjai iš naujo įvertins rinkos aplinkybes ir sumažėjusias rizikas, ir raginu juos aktyviau atnaujinti siūlomus planus klientams, taip didinant konkurenciją rinkoje ir naudą vartotojams“, – pranešime cituojamas ministras.
Pastarąsias kelias savaites elektros kainos iš tiesų sumažėjo iki seniai matytų lygių, o vidutinės mėnesio elektros kainos stabilizavosi.
15min skaičiavimais, ligšiolinė vidutinė „Nord Pool“ biržos mėnesio kaina Lietuvos zonai sausio 25 d. siekė 10,49 ct/kWh.
Žemesnis elektros kainos vidurkis buvo fiksuotas tik prieš metus, vasarį, kurio pabaigoje Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.
Vidutinės kainos kritimas, palyginti su gruodžiu, taip pat ryškus – jeigu gruodį 1 MWh kainavo 264,28 euro, tai per sausį kaina sumažėjo apie 2,5 karto.
Su birža susieti elektros planai vartotojams mažėja arba didėja daugmaž taip, kaip kinta kaina „Nord Pool“ biržoje, tačiau tie vartotojai, kurie metų eigoje pasirinko fiksuotas sutartis aukštomis kainomis, šiandien jau pradeda permokėti.
Reaguodami į elektros kainos biržoje pokyčius, sausio mėnesį visi nepriklausomi tiekėjai rekordiškai sumažino siūlomų planų su fiksuota elektros energijos kaina 1 kWh kainas, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) analizė.
Šie pokyčiai iš anksčiau turimiems fiksuotiems planams negalioja, tačiau tiekėjai leidžia keisti esamus planus ir mėgina persivilioti vartotojus iš konkurentų.
Sutarties keitimas: atkreipkite dėmesį į nuolaidas
Energetikos ministerija savo pranešime taip pat priminė, jog visi elektros vartotojai gali bet kuriuo metu peržiūrėti sutarties nutraukimo sąlygas ir keisti pasirinktą elektros tiekėją.
Kaip nurodoma sutartyse, mokesčių už per ankstyvą išėjimą vartotojui nereikės mokėti – vartotojas gali tokią sutartį nutraukti vienašališkai. Taip pat, kaip informavo „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“, jų klientai gali tiesiog pasikeisti planą į pigesnį nenutraukdami sutarties.
Tačiau tiek nutraukiant sutartį, tiek keičiant planą susimokėti gali tekti – jeigu planas keičiamas ar sutartis nutraukiama anksčiau kainos fiksavimo termino pabaigos, reikės grąžinti suteiktas nuolaidas.
Nuolaidos gali būti įvairios – kai kurie tiekėjai pasirašant sutartis suteikdavo lengvatinį tarifą arba pasiūlydavo pirmų kelių mėnesių nuolaidą sąskaitoms. Pavyzdžiui, kaip 15min informavo „Elektrum Lietuva“, jų praktikoje dažniausiai galioja nuolaida pirmajai sąskaitai, kuri vidutiniškai siekia apie 20 eurų.
Nuolaidų sąlygos būna nurodytos vartotojo pasirašytoje sutartyje.
Panašu, kad šiandien aktyviausiai besikeičiančiomis sąlygomis stengiasi naudotis jau minėta „Elektrum Lietuva“ – jie informavo, kad nuo šių metų pradžios pasirašyta beveik 2,5 tūkst. naujų sutarčių, o nutraukta – iki 200.
Be to, bendrovė informavo, kad esami klientai gali „persifiksuoti“ mažesnę kainą, tam tikrais atvejais gali padaryti be jokių ribojimų ar mokesčių. Plano „Atviras“ klientams sutarties nutraukti nereikia, jiems bendrovė gali užfiksuoti naują žemesnę 27 ct/hWh kainą.
Tuo tarpu kitų „Elektrum“ planų klientams nutraukiant sutartį ir pasirašant naują sausį netaikomas reikalavimas grąžinti suteiktas nuolaidas.
Savo ruožtu „Ignitis“ atstovai teigė kol kas nematantys tendencijos, kad klientai būtų linkę išeiti iš jų ir keisti tiekėją. Informaciją, kiek tokių klientų visgi nutraukė sutartis, bendrovė galės pateikti pasibaigus sausiui.
Tuo tarpu apie 1 proc. „Enefit“ klientų sausį persirašė sutartis ir nuo vasario užsitikrino elektros tiekimą žemesne kaina. Norą nutraukti sutartis išreiškė 0,3 proc. visos klientų bazės, 15 min informavo bendrovė.
Elektros tiekėjas sausį fiksavo ir didėjantį sutarčių, susietų su biržos kaina, augimą ‒ apie 40 proc. naujų „Enefit“ klientų rinkosi ne fiksuoti kainas, o sieti jas su birža.
Tiesa, bendrovės vadovas Vytenis Koryzna ragina atkreipti dėmesį, kad nors krentant kainoms šiuo momentu tai yra galimybė gauti patį geriausią tarifą, tokie planai – ne kiekvienam.
„Tokiu atveju svarbu nepamiršti, jog kainos biržoje kinta ir šią riziką teks prisiimti pačiam klientui. Su birža susietą planą patartume rinktis tuo atveju, jeigu klientas pasiruošęs aktyviau įsitraukti į elektros energijos suvartojimo valdymą, t. y. vartoti daugiau, kai formuojasi mažesnė valandinė kaina. Norintiems likti pasyviais – kainą visgi siūlome fiksuoti“, – 15min komentavo jis.
Žemų kainų situacija naudingesnė visuomeninio tiekėjo konkurentams – „Enefit“ bei „Elektrum Lietuva“, kurie nukėlus III liberalizacijos etapą keliems metams į ateitį, sumažino savo šansus nugvelbti bent dalį iš 470 tūkst. „Ignitis“ visuomeninių klientų pyrago.
Visuomeniniame tiekime esantys klientai gali rinktis nepriklausomą tiekėją kada nori, tačiau įpareigojimo tai daryti nebeliko.
Be to, pridėjus iki 28,5 ct/kWh siekiančias valstybės kompensacijas, elektros tarifai buvo ženkliai sumažinti ir suvienodėjo, tad vartotojui nebuvo didelio skirtumo rinktis vieną tiekėją ar kitą.
Tačiau dabar, sako „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga, konkurencija neabejotinai įsivažiuoja ir ji tik aštrės.
„Valstybės patvirtintos kompensacijos kurį laiką, atrodo, suvienodino visų tiekėjų kainas, nes sąskaitose jos daugumai vartotojų tiesiog sumažėjo iki nustatyto lygio, žemiau kurio elektros kainos kompensavimas nebetaikomas. Tai tikrai apribojo konkurenciją, neskatino žmonių rinktis. Bet pagaliau mes sulaukėme momento, kai gyventojams galėjome sumažinti kainą žemiau tos kompensavimo ribos. Tokia kaina vėl tampa konkurencinga“, – 15min komentavo jis.
Tiekėjai pradėjo rungtis, bet atkreipia dėmesį į kainų nepastovumą
Tiek šią, tiek praėjusią savaitę fiksuotas sutartis siūlantys nepriklausomi elektros tiekėjai vėl bandė atkreipti dėmesį į savo siūlomus planus.
„Elektrum“ šią savaitę išplatino jau du pranešimus apie mažinamus įkainius. Paskutinis pasiūlymas buitiniams vartotojams – 25,910 ct/kWh tarifo elektros kaina, jį fiksuojant 6 mėnesiams.
Tuo tarpu „Ignitis“ pasiūlė vienkartinę nuolaidą už sausio mėnesį esamiems klientams – ji bus taikoma visiems klientams, kurių tarifas viršija 49 ct už kWh. Tai tiesiogiai pajaus 13 tūkst. klientų, kurie moka daugiau nei 56,5 ct/kWh.
„Jiems tiesiogiai sumažės sąskaita už elektros energiją. Tačiau dėl pritaikytos nuolaidos dar 40 tūkst. klientų reikės mažesnės valstybės taikomos kainos dalies kompensacijos, o tai padės taupyti valstybės biudžeto pinigus“, – komentavo „Ignitis“ Ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė.
Dabartinis mažiausias „Ignitis“ naujiems klientams siūlomas tarifas su „Standartiniu“ ESO planu – 30,9 ct/kWh (24 mėnesių sutartis). Tiesa, jie galėtų gauti ir mažesnį, 0,297 ct/kWh tarifą, tik tokiu atveju dar reikėtų mokėti kasmėnesinį 3 eurų mokestį.
Geresnį kainos pasiūlymą savo klientams, kurie fiksavę elektros tiekimo tarifą itin aukšta – lygia arba aukštesne nei 0,49 ct/kWh – kaina pateikė ir „Enefit“.
Tiesa, tokie klientai sudaro vos kiek daugiau nei 0,2 proc. visos bendrovės klientų bazės.
„Taip pat esame pasiruošę tą patį pasiūlymą pritaikyti ir svarstantiems keisti esamą nepriklausomą tiekėją ar gavusiems vienkartines kompensacijas vietoje lauktų geresnės ilgalaikės kainos pasiūlymų“, – komentavo V.Koryzna.
Šiuo metu „Enefit“ siūlo didžiausius fiksuotus tarifus tarp trijų tiekėjų – 33 ir 31,2 ct/kWh planus, priklausomai nuo trukmės.
Vis dėlto fiksuoto tarifo planai, dėl savo pobūdžio, kainų dinamika lygintis su biržiniais negali, pabrėžia tiekėjai.
Dar daugiau, „Ignitis“ atstovė L.Beganskienė 15min komentavo, jog bendrovė indikacijų, kad kainos dar labiau mažės, šiuo metu nemato – priešingai, pastarąsias dienas kainos biržoje kilo.
Jai antrina ir V.Koryzna. „Tikėtina, jog elektros kainų mažėjimas pastaruoju metu yra laikinas. Sausis buvo ypatingai palankus dėl oro sąlygų – mažai išnaudotų dujų, pakankamų resursų hidro ir vėjo jėgainėse. Tačiau paskutinėmis dienomis atšalus orams vėl matome kainų kilimą atgal į viršų“, – komentavo jis.
Tuo tarpu „Elektrum“ nusiteikęs konkurencingai ir ragina pereiti iš visuomeninio tiekimo į nepriklausomą. Bendrovės vadovas tikina, kad klientų, besirenkančių planus su mažesniais nei 28 ct/kWh tarifais „tik daugėja“.
„Dabar yra gera proga visiems, kurie permoka už elektrą ar vis dar naudojasi visuomeniniu tiekimu, pasimažinti kainas – taip vartotojai ne tik laimės patys, bet ir nuims dalį finansinės naštos nuo valstybės pečių, nes tokiu atveju valstybei nebereikės mokėti kompensacijų už didesnę nei 28 ct riba kainą“, – komentavo M.Giga.
Paklaustas apie D.Kreivio raginimą, jis pabrėžė, kad bendrovė veikia ne pirmus metus („Elektrum“ – didžiausias energetikos tiekėjas Latvijoje), todėl geba susiskaičiuoti, kokius planus klientams siūlyti.
„Jau ne pirmą kartą girdime panašius energetikos ministro pareiškimus mažinti kainas, tik nesuprantame, kuriam tiekėjui tai adresuojama ir kokiu pagrindu, nes elektros kainas gyventojams nuosekliai mažiname jau du mėnesius iš eilės ir be jokių Energetikos ministerijos raginimų“, – pabrėžė jis.
M.Giga pridūrė manantis, kad ministerija, ragindama mažinti kainas, pamiršta, kad dabartinė kompensacijų sistema kaip tik riboja konkurenciją, neskatina vartotojų aktyvumo.
„Valdžios atstovams pirmiausia derėtų kreiptis ne į tiekėjus, bet į vartotojus, skatinti juos rinktis, nepriklausomų tiekėjų tarifai jau ženkliai mažesni, bet jei nėra vartotojų aktyvumo, nėra ir konkurencijos“, – sakė jis.
Kompensacijas vis dar gautų apie 70 proc. klientų
2023 m. biudžete visiems metams gyventojams už dujas ir elektrą skirta 812 mln. eurų kompensacijų, tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad realiai jų reikės mažiau – apie 714 mln. eurų.
Tuo tarpu Energetikos ministerija gruodį skaičiavo, kad kompensacijoms pirmąjį pusmetį, priklausomai nuo suvartojimo, gali reikėti apie 530 mln. eurų.
Elektros kainos kompensacijoms pirmąjį pusmetį skiriama virš 330 mln. eurų, dujų – beveik 198 mln. eurų.
Žinoma, bus žiūrima pagal situaciją – jeigu energetikos kainos išliktų žemame lygyje, natūralu, ir kompensacijų reikės mažiau.
Tačiau kol kas dar nėra aišku, kaip žemos pirmojo mėnesio kainos gali paveikti paveiks galutines išmokas.
Kol kas, 15min skaičiavimais, vienokias ar kitokias kompensacijas gauna apie 75 proc. visų buitinių vartotojų.
Kaip jau minėta, sausio 25 d. duomenimis ligšiolinis elektros vidurkis „Nord Pool“ biržoje Lietuvos zonai siekia apie 10,5 ct/kWh be PVM arba 12,7 ct/kWh su PVM.
Remiantis tiekėjų ir institucijų viešais duomenimis bei15min jų pateikta informacija, esant tokiai kainai biržoje, valstybės kompensacijų už elektrą nereikėtų išmokėti bent 490 tūkst. klientų – visų jų tarifai siektų mažiau nei 28 ct/kWh.
Didelė dalis šių klientų – iš viso apie 386 tūkst. jau dabar yra fiksavę tarifus žemiau 28 ct/kWh ribos, tad kaina biržoje jų esamam tarifui įtakos nedaro. Jie iki savo konkrečios sutarties pabaigos mokės mažiau nei visuomeninio tiekimo klientai. Pavyzdžiui „Enefit“ vadovas V.Koryzna teigė, kad jų įmonėje tokių klientų – apie pusė ir dauguma fiksavę kainas ties 18 ct/kWh.
Likę apie 105 tūkst. vartotojų naudojasi su birža susietais planais arba garantiniu tiekimu – abiejų variantų elektros kaina, remiantis sausio 25 d. duomenimis, taip pat būtų mažesnė nei 28 ct/kWh.
Prie biržos kainos pridėjus fiksuotus iki 7,5 ct/kWh siekiančius mokesčius (persiuntimo paslaugos kaina, VIAP, skirstymo paslaugos buitiniams vartotojams papildomos dedamosios kainą) biržos planus pasirinkusių klientų tarifas padidėja iki kiek daugiau nei 20 ct/kWh. Tiekėjai dar taiko savo maržą, kuri siekia nuo 2 iki 3 ct/kWh, tačiau ir su ja brangiausias planas nesiektų 28 ct/kWh, todėl ir mokėti kompensacijų nereikėtų.
Tiesa, su birža susietus planus turintys tiekėjai taiko skirtingą skaičiavimo modelį – vieni tarifą gali pagal vieną mėnesį, kiti – pagal kelių. Išmaniuosius skaitiklius turintys vartotojai apskritai gali pasinaudoti pagal kas valandą kintančias „Nord Pool“ kainas. Tad klientų mokama elektros kaina gali nesutapti trumpuoju laikotarpiu, tačiau išsilygina ilguoju.
Esant dabartinei kaina, kompensuoti elektros nereikės ir garantinį tiekimą gaunantiems klientams (apie 48 tūkst.), nes jų įkainis esant tokiai kainai taip pat būtų mažesnis nei 28 ct/kWh: 15min skaičiavimais, didžiausias šiandieninis garantinio tiekimo tarifas siektų kiek daugiau nei 22 ct/kWh.
Tai – apie 20 tūkst. klientų daugiau nei šiandien priklauso visuomeniniam tiekimui (470 tūkst.). Šie klientai kas mėnesį iki liepos 1 d. garantuotai gaus maksimalią 28,5 ct/kWh kompensaciją. Vienos kilovatvalandės kompensacija tokiam būriui klientų iš biudžeto kainuoja beveik 134 tūkst. eurų.
Pilkoji zona – beveik 750 tūkst. vartotojų, kurie arba pataikė pasirašyti sutartį lygiai ties 28 ct/kWh arba gauna valstybės kompensaciją, siekiančią nuo 0,01 iki 28,5 ct/kWh. Kiek tiksliai, priklauso nuo kiekvieno pasirašytos sutarties sąlygų – kai kuriems apmokami vos keli centai, kitiems valstybė sumoka riebesnę dalį.
Elektros kainos kompensacijoms pirmąjį pusmetį skiriama virš 330 mln. eurų
Abi grupės gali pasikeisti savo tiekėjus arba planus, jeigu mano, kad moka neadekvačią kainą. Tiesa, didelis kompensacijų rėžis lemia, kad didžiuma vartotojų iš įvairių grupių moka tokią pačią vienodą, 28 ct/kWh kainą.
Tai naudinga patiems vartotojams, tačiau ne biudžetui.
M.Giga teigia, kad dabartinė situacija „tampa visiškai neadekvati“.
„Šiuo metu tiesiog deginami mokesčių mokėtojų pinigai, kai už kiekvieną visuomeninio tiekėjo vartotojo sunaudotą kilovatvalandę iš valstybės biudžeto tiekėjui primokama po 28,5 cento.
Dėl to visuomeninis tiekėjas per pirmąjį pusmetį vien iš valstybės biudžeto susižers keliasdešimt milijonų eurų. Tokios kainų žirklės, kurios šiuo metu yra susidariusios tarp visuomeninio tiekimo kainos ir nepriklausomų tiekėjų kainos, tik dar kartą įrodo rinkos liberalizacijos naudą“, – kalbėjo jis.
Ministerija: kompensacijų suma skaičiuota remiantis pesimistiškesnėmis prognozėmis
Kompensacijų už elektrą kitimo dinamika kol kas taip pat nėra aiški, informuoja finansų ministerija.
15min pateiktuose atsakymuose rašoma, kad kiek tiksliai biudžeto lėšų reikės skirti kompensacijoms, bus aišku tik turint faktinius biudžeto vykdymo duomenis.
„Atkreipiame dėmesį, jog įvertinus geopolitinės situacijos sąlygojamą neapibrėžtumą ir tarptautinės energetikos rinkos dinamiką, skaičiuojant dar tik trečią 2023 m. savaitę, daryti toli siekiančias išvadas apie viso sezono energijos kainas ir jų perspektyvas būtų pernelyg ankstyva“, – rašoma atsakyme.
Vyriausybė yra numačiusi lėšų energijos kainų augimo dalies kompensavimui tiek žmonėms, tiek verslui.
„Užsitęsus pozityviai energijos kainų dinamikai, nepanaudotos biudžeto projekte numatytos skolintos lėšos lems mažesnį skolinimosi poreikį/skolą ir jos aptarnavimo išlaidas“, – priduria ministerijos atstovai.
Anot Finansų ministerijos, kompensacijos energetinėms išlaidoms buvo suplanuotos kaip skolintos lėšos, remiantis pesimistiškesnėmis kainų prognozėmis. Jeigu išsilaikys pozityvios tendencijos energijos rinkose, tuomet reikės mažesnių išlaidų kompensacijoms, o šios sutaupytos lėšos bus skirtos Lietuvos skolai bei skolos aptarnavimo išlaidoms mažinti.
Kompensacijoms numatytos lėšos neturėtų būti skiriamos kitiems tikslams, kadangi skolinimasis ir skolos aptarnavimas Lietuvai pastaraisiais metais brango, pažymima atsakyme 15min.
Tuo tarpu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), į kuriuos nukreipia Finansų ministerijos specialistai, atsakė, jog šiuo metu apibendrintos informacijos apie klientų planų pasiskirstymą ir mokamas kompensacijas neturi, tačiau duomenis „planuojama apibendrinti per keletą artimiausių savaičių“.
