„Vilniaus energijos“ užduotas tempas greičiausiai yra ne kas kita, o kaip tik užslėptas noras išvengti teisinių pasekmių, galbūt 15 metų vykdant neskaidrią veiklą. Tai vidinis nuomininko – „Vilniaus energijos“ – ir nuomotojo – Vilniaus šilumos tinklų – klausimas, kuris turi būti sprendžiamas šių dviejų subjektų pasirašytos nuomos sutarties rėmuose, pagal joje aiškiai išdėstytas sąlygas“, – BNS per atstovę spaudai teigė A.Butkevičius.
„Vilniaus energija“ pirmadienį pranešė, kad VŠT atsisako perimti TEC-3 nuo kitų metų sausio 1 dienos, kai dėl naikinamų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kvotų elektrinė nebeveiks.
VŠT vadovas Mantas Burokas BNS teigė, kad trūkstant informacijos, pirmiausiai reikia atlikti techninę jėgainės ekspertizę ir įsitikinti, ar įrenginiai buvo tinkamai prižiūrėti, o tik tuomet svarstyti apie turto perėmimą, prieš pasibaigiant nuomos sutarčiai. Jo manymu, vertinimas gali trukti mažiausiai 2-3 mėnesius.
„Vilniaus energijos“ atstovas Nerijus Mikalajūnas BNS sakė, jog geriausia vertinti jėgainę būtų, kol ši dar veikia. Tačiau, anot jo, nesuprantama, kodėl VŠT nesiėmė jokių veiksmų anksčiau, kad įsitikintų, jog jos būklė yra tinkama.
BNS turimame VŠT rašte „Vilniaus energijai“ nurodoma, kad VIAP kvotų panaikinimas nėra pakankamas pagrindas perduoti TEC-3 turtą, kuris turės būti perduotas pasibaigus šilumos ūkio nuomos sutarčiai 2017 metais. Anot VŠT, savivaldybės ir „Veolia“ 2002 metų sutartis numato, kad turtą galima perduoti anksčiau, jeigu jis tapo nereikalingas dėl naujų investicijų, o TEC-3 grąžinama ne dėl papildomo investavimo.
„Vilniaus energija“ nurodo, kad tęs elektrinės perdavimo procedūrą, o nuo sausio 1 dienos TEC-3 uždarys.
Šilumininkų skaičiavimais, uždarius Vilniaus TEC ir miestui ją perėmus, tektų ją išlaikyti – vien šilumos vartotojai turėtų sumokėti papildomai 7,444 mln. eurų. Tačiau energetikos ministras Rokas Masiulis teigė, kad jėgainės konservavimas nebūtų brangus – kaip pavyzdį jis nurodė, kad Lietuvos elektrinės 1200 megavatų bendros galios dviejų blokų konservavimas kainavo 70 tūkst. eurų, o Vilniaus elektrinės galia siekia 300 megavatų, tad ir kaina turėtų būti mažesnė.
