Andrius Kubilius teigia, kad kalta vyriausybė, panaikinusi elektros supirkimo kvotas termofikacinėse elektrinėse. Premjeras Algirdas Butkevičius pirštu rodo į Seimą, kuris kol kas nepritarė Vyriausybės siūlytam įstatymui dėl SGD terminalo mokesčio paskirstymo. Apie tai – „Dėmesio centre“ pokalbis su A.Butkevičiumi, Darbo partijos frakcijos seniūnu Kęstučiu Daukšiu ir Seimo opozicijos lyderiu A. Kubiliumi.
– Šiandien už SGD terminalo išlaikymą daugiausiai moka Jonavos „Achema“ ir šilumos gamintojai didžiuosiuose Lietuvos miestuose, nes mokama pagal suvartotą kiekį. Vyriausybė siūlo, kad nuo naujųjų metų vadinamasis saugumo mokestis būtų mokamas pagal maksimalų dujų poreikį, o ne pagal sunaudojimą.
Tai reiškia, kad daugiausiai jau mokėtų Elektrėnų elektrinė, kuri nieko negamintų, bet mokėtų už galimybę gaminti, nes nelieka kvotų, taip pat „Achema“ ir šilumos gamintojai. Nelikus kvotų, didžiuosiuose miestuose šiluma galėtų netgi pigti, o dabar, Seimui nepritarus, brangtų. Pone Kubiliau, jūs nepritarėte vyriausybės siūlymui. Kodėl?
– Jeigu svarstytume tik vadinamąjį terminalo mokestį, jo nepakeitus niekas ypatingai nepasikeistų. Jei jis liktų toks, koks pernai, šiluma ypatingai nepabrangtų. Ką padarė Vyriausybė? Ji panaikino Vilniaus, Kauno ir Panevėžio termofikacinėse elektrinėse gaminamos šilumos ir elektros supirkimo kvotas. Tai reiškia, kad subsidijuojamomis kainomis elektra iš šių elektrinių nebus perkama. Tokiu atveju gaminti elektros šioms elektrinėms neapsimokės, o gaminama šiluma automatiškai pabrangs 15–20 procentų.
Kitaip tariant, Vyriausybė, panaikindama kvotas, jau pabrangino šilumos kainą apie 20 procentų. Tokio sprendimo pasekmės visiškai neaiškios. Kvotų panaikinimas reiškia ir tai, kad tampa nebereikalingi didžiuliai elektros energijos gamybos pajėgumai, o Lietuvai reikia turėti rezervinius pajėgų. Dabar termofikacinės elektrinės priklauso savivaldybėms. Jei vyriausybė neieškos būdų, kaip šias jėgaines išsaugoti, savivaldybėms teks atiduoti šias elektrines į metalo laužą.
– Pone Daukšy, kodėl jūs nepalaikėte vyriausybės siūlymo?
– Ponas Kubilius jau atsakė. Pridurčiau, kad negalima daryti išimčių vienai įmonei – turiu galvoje „Lietuvos energiją“, kurios išlaikymas išlieka. Be to, už ES pinigus ketinama statyti dar dvi elektrines kartu su įmone „Fortum“, o su kitomis didžiųjų miestų elekrinėmis, suprask, gali daryt ką nori. Aiškumo nėra, iš energetikos ministro atsakymų negavome ir Seimo energetikos komisijoje nusprendėme, kad vyriausybės siūlymo nepalaikysime.
– Premjeras A. Butkevičius, nebalsavusiems už, siūlo prisiimti atsakomybę už galimą šilumos brangimą didžiuosiuose miestuose. Pone Kubiliau, ką apie tai manote?
– Nepasitaręs su Seimu, nepaaiškinęs savivaldybėms apie pasekmes, premjeras pats priėmė sprendimą, kuris šiandien Vilniaus, Kauno, Panevėžio gyventojams padidina šildymo kainą 15–20 procentų. Termofikacinių elektrinių likimas neaiškus. Jeigu Seime būtų priimtas vyriausybės siūlymas dėl vadinamojo SGD terminalo mokesčio paskirstymo, didžiuosiuose miestuose šilumos kaina šiek tiek sumažėtų, tačiau išaugtų šilumos gamybos kaina kituose šalies miesteliuose, nes už gamtines dujas turėtų mokėti ir jų nenaudojantys.
– Pone Butkevičiau, kokią išeitį matote kai gamybos kvotos jau panaikintos, o Seimas nepritarė vyriausybės siūlomam įstatymui dėl pajėgumų mokesčio?
– Jeigu vyriausybė būtų panaikinusi kvotas po minėto įstatymo pateikimo Seime, greičiausiai nekiltų diskusijų ir noro blokuoti šio įstatymo priėmimą. Paaiškinsiu, kodėl panaikinome kvotas. Kadangi elektros energiją gausime iš Švedijos ir Lenkijos, galėsime elektros kainą sumažinti apie 9–10 procentų. Jeigu neatsisakysime elektros gamybos Lietuvoje ir paliksime kvotas, elektros kaina sumažėtų tik 2–3 procentais.
Be to, nereikia sieti elektros energijos gamybos kvotų su šiluma, kvotų panaikinimas jokios įtakos šildymo kainai neturės. O SGD terminalo ir dujų tiekimo saugumo įstatymas teikiamas dėl mums žinomų objektyvių priežasčių. Jį priėmus šilumos kaina netgi sumažėtų. Nežinau, kodėl buvo taip jautriai sureaguota į kvotų panaikinimą. Niekas nesiruošia griauti termofikacinių elektrinių, jos bus konservuojamos.
– Pone Kubiliau, jeigu Lietuva nesugeba savo elektrinėse pagaminti elektros konkurencinga kaina ir brangina elektrą, kam ją gaminti?
– Premjeras greičiausiai suklydo sakydamas, kad negaminant elektros termofikacinėse jėgainėse šiluma nebrangsta. Jis gi pats sakė, kad brangsta apie 20 procentų.
– Pone Butkevičiau, sutinkate?
– Elektros gamyba termofikacinėse elektrinėse nedaro jokios įtakos šilumos gamybos savikainai. Specialistai yra suskaičiavę, kad termofikacinės elektrinės pagamino tik 15–20 procentų Lietuvai reikalingos elektros.
Matyt, premjeras yra ne visai gerai informuotas. Jeigu termofikacinės elektrinės negamins elektros, o tik šilumą, pastaroji bus brangesnė, - K.Daukšys.
– Pone Daukšy, koks, jūsų manymu, turėtų būti idealus modelis? Ką jūs siūlytumėte?
– Matyt, premjeras yra ne visai gerai informuotas. Jeigu termofikacinės elektrinės negamins elektros, o tik šilumą, pastaroji bus brangesnė.
– SGD terminalo išlaikymas kainuoja pusę milijardo litų per metus. Jis importuoja dujas iš „Statoil“, kurios yra 50 procentų brangesnės už iš „Gazprom“ perkamas dujas. Gal ir terminalą reikia konservuoti?
– K. Daukšys: Kodėl ne? Terminalas pastatytas, jo išlaikymą įskaičiuokime į visus dujų sistemos išlaikymo kaštus ir bus aišku, kad visi, kas naudoja dujas, moka už terminalo išlaikymą. Bet perkant dujas per terminalą įmonė LITGAS turi galvoti, ką daro. Dabar pasirašyta sutartis dėl dujų, kurios yra 50 procentų brangesnės. Reikia dabar galvoti, ką su jomis daryti – ar kitur parduoti, ar panašiai, nes mums neapsimoka.
Be to, Lietuvos vartotojams pirkti dujas iš terminalo yra privaloma, tai taip pat brangina šilumą. Pernai šilumos gamintojai buvo užsisakę apie 700 milijonų kubinių metrų dujų, iš jų 500 milijonų buvo iš terminalo, o šiemet iš terminalo reikia tik 300 milijonų. Reiškia, kad 200 milijonų kubinių metrų niekam nereikia.
– Pone Kubiliau, ką Jūs apie tai manote?
– Terminalas duoda didžiulę naudą, nes „Gazprom“ jau sumažino dujų kainą. Pritariu ponui Daukšiui, kad reikia nustoti valkioti SGD terminalą ir įskaičiuoti jo išlaikymo kaštus į sistemą. Mums svarbiausia, kad gauname pigesnes dujas iš Rusijos. Terminalas svarbus, kad „Gazprom“ nesugalvotų vėl padidinti kainų. Kalbant apie elektros gamybą, nereikia gaminti brangios elektros, jei galima nusipirkti pigesnės, bet rezervinius pajėgumus reikia išsaugoti. Mes nežinome, kas bus Švedijoje ar Lenkijoje po 10 metų. Naštą už rezervo išsaugojimą turi prisiimti vyriausybė, tai ne savivaldybių reikalas.
– Pone Butkevičiau, parlamentarai nepritarė vyriausybės siūlymui, jūs vėl ketinate grįžti į Seimą su tuo pačiu turiniu. Kokią išeitį matote, jei jūsų siūlymams nepritariama?
– Manau, kad Seimas pritars. Matau, kad trūksta informacijos, ministras Rokas Masiulis turėjo geriau padirbėti frakcijose. Štai ir ponas Daukšys sako, kad statomos naujos termofikacinės elektrinės gamins elektrą, tai netiesa, jos elektros negamins, tik šilumą. Be to, rinkos ekonomika aiškiai sako – jei nesugebi pagaminti pigiau to, ką gali pigiau nusipirkti, tai negamink. Lietuva, pirkdama elektrą, tai ir darys nuo sausio 1 dienos. Tegu ponai iš Seimo pasako verslui ir Lietuvos žmonėms, jog nori palikti kvotas termofikacinėms elektrinėms, kad šios gamintų brangesnę elektrą. Kol kas man neaišku, kodėl kai kurie politikai to nori.
Atskirkime du dalykus – elektrą ir šilumą. Dar kartą kartoju: jeigu Vyriausybė nebūtų priėmusi nutarimo dėl kvotų panaikinimo, Seimas būtų priėmęs įstatymą dėl SGD terminalo mokesčio paskirstymo. Šiuo įstatymu tam tikra dedamoji būtų paskirstyta visiems vartotojams. Nenaudojantiems dujų iš terminalo taip pat.