Tai jis BNS teigė antradienį Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams pasiekus susitarimą, kaip 15 proc. sumažinti valstybių narių gamtinių dujų vartojimą ir mažinti jų priklausomybę nuo rusiškų dujų tiekimo.
„Lietuva visą šitą sutaupymą pasiekė keliomis priemonėmis: pirmiausia, tai paklausos reakcija į kainą – dujų paklausa labai akivaizdžiai mažėja. (...) Be to, Vilnius šį šildymo sezoną (...) pereina prie mazuto, kas dar papildys gamtinių dujų sutaupymą. Mes kažkokių papildomų priemonių nenumatome, kurias reikėtų priimti“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė A.Zananavičius.
ES antradienį suderintame plane valstybių narių prašoma nuo kito mėnesio pradžios ir iki kitų metų kovo pabaigos savo noru sumažinti dujų vartojimą 15 proc., palyginti su pastarųjų penkerių metų to paties laikotarpio vidurkiu.
„Bazė, nuo kurios bus skaičiuojamas 15 proc. vartojimo sumažinimas yra penkerių paskutinių metų vartojimo vidurkis. Lyginant su šia baze mažinimą mes pasieksime be papildomų administracinių įsipareigojimų“, – teigė viceministras.
Antradienį gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ pranešė, jog per šešis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo suvartota 9,6 teravatvalandės (TWh) dujų – 35 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai dujų poreikis buvo 14,7 TWh dujų.
Tuo metu Vyriausybė praėjusį trečiadienį leido savivaldybių šilumos tiekimo įmonėms neskelbiamų derybų būdu pirkti mazutą ir dyzeliną.
VŠT vadovas Gerimantas Bakanas BNS pirmadienį teigė, jog norint Vilniuje deginti mazutą, atitinkamas metodikas dar turi parengti ir patvirtinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) – tikimasi, kad jos bus patvirtintos rugsėjį.
Pasak A.Zananavičiaus, diskusijų su ministrais metu taip pat susitarta, kad staigaus atjungimo nuo bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos (BRELL) atveju, skaičiuojant dujų suvartojimą, Lietuvai būtų taikomos išimtys – dujų vartojimo mažinti nereikėtų.
„Jeigu kartais Lietuvą atjungia nuo BRELL žiedo, tam atvejui Baltijos valstybėse, siekiant užtikrinti tinklo stabilumą ir kitus parametrus, reikėtų deginti daugiau dujų. Mes specifiškai gavome išimtį, kad, jeigu atsitinka tokia situacija, mums nebereikės derėtis dėl (dujų vartojimo – BNS) mažinimo – papildomas dujų poreikis nebebus skaičiuojamas“, – teigė A.Zananavičius.
„Kiek dujų reikės elektros tinklo stabilumui, tiek jų bus, jeigu mus atjungia“, – sakė viceministras.
A.Zananavičiaus teigimu, skaičiuojant dujų suvartojimą būtų atsižvelgta ir į tam tikras pramonės šakas, pavyzdžiui, chemijos.
„Su kitomis šalimis mes taip pat pasižiūrėjime į tam tikrus jautresnius pramonės sektorius, konkrečiai chemijos pramonę, ar kitas pramonės (šakas – BNS), kur neįmanoma sustabdyti gamybos be didelių nuostolių. Tai irgi būtų atsižvelgta į tuos interesus“, – teigė A.Zananavičius.
Pasak viceministro, rudenį Latvijoje esančioje Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje Lietuvos poreikiams saugomų gamtinių dujų kiekis sieks daugiau daugiau nei 4 TWh.
Jis taip pat kalbėjo, kad jei Rusija nutrauktų gamtinių dujų tiekimą Europai, Bendrijos šalys 2023–2024 metų žiemai gali nespėti sukaupti pakankamai dujų atsargų.
„Jeigu per ateinančią žiemą įvyksta prasčiausi scenarijai ir nutrūksta dujų tiekimas iš Rusijos, saugyklų užpildymo lygis kitą pavasarį gali būti tikrai labai žemas. Jeigu tiekimas iš Rusijos neatsistato, nėra pakankamai sukurta kitų alternatyvų, tai 2024-ųjų metų žiemą Europa gali pasitikti su pakankamai apytuštėmis saugyklomis ir gali nespėti jų užsipildyti“, – teigė A.Zananavičius.
„Paskui situacija keisis labai ženkliai, atsiras papildomi suskystintųjų gamtinių dujų importo į Europos Sąjungą taškai, padidės pasaulinė SGD gamyba ir situacija normalizuosis visiškai“, – kalbėjo jis.
Europos Parlamentas birželio pabaigoje naująjį Dujų kaupimo reglamentą, įpareigojantį ES valstybes nares turimas požemines gamtinių dujų saugyklas iki šių metų lapkričio užpildyti 80 proc., o vėlesniais metais – 90 procentų.