15min jau rašė, kad iš „Vilniaus vandenų“ apdorotų nuotekų minta bendrovė „Biastra Plius“, iš šios veiklos gaunanti įspūdingą pelną. Nepaisant to, kad savivaldybės bendrovė turėjo dumblo perdirbimo į granules įrangą, ji nuotekų apdorojimui samdė „Biastra Plius“, kaip tyčia, susijusią su buvusia „Vilniaus vandenų“ vadovybe.
Netrukus po publikacijos pasirodymo „Vilniaus vandenys“ gavo pylos – mat didžiulės vertės dumblo granulių gamybos įranga dūlėjo nenaudojama. Taigi ją teko užkurti, bet granulių nėra kur dėti. „Vilniaus vandenys“ neslepia, kad vienas iš tikėtinų variantų – džiovintų fekalijų perdavimas į tos pačios bendrovės „Biastra Plius“ rankas.
Galėtų deginti, bet nėra kur
Dumblo granulių gamybos įrenginiai iš ES lėšų buvo statomi numatant pagrindinę jų utilizavimo galimybę – deginimą planuotoje Vilniaus atliekų deginimo gamykloje. Tačiau šis projektas beviltiškai įstrigo ir veikiausiai liks tik popieriuje, taigi tūkstančiai tonų džiovinto nuotekų dumblo šiuo metu dūla „Vilniaus vandenų“ saugojimo aikštelėje.
„2012 metais statant dumblo apdorojimo įrenginius (įrenginių statybai finansuoti buvo naudojamos ir ES fondų lėšos) buvo planuojama džiovintą dumblą deginti. Tačiau tokie įrenginiai Vilniuje iki šiol nebuvo pastatyti. Todėl pastaruoju metu džiovintas dumblas yra sandėliuojamas didmaišiuose“, – 15min teigė „Vilniaus vandenų“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.
Bendrovės skaičiavimais, šiuo metu saugoma jau apie 3 tūkst. tonų dumblo granulių.
„Dumblo apdorojimo įrenginiai buvo pastatyti 2012 metais, „Vilniaus vandenys“ eksploatavimą iš juos įrengusios bendrovės perėmė 2013 metais. Tada džiovinimo įrenginiai buvo išbandyti ir priimtas sprendimas laikinai jų neeksploatuoti. 2014 metais dumblas šiuose įrenginiuose nebuvo džiovinamas. 2015 metais buvo išdžiovinta 446 tonos dumblo (džiovinimas atnaujintas lapkričio mėnesį), 2016 metais (sausio – rugpjūčio mėn.) – 2881 tona“, – tęsė A.Bubnelis.
„Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Aidas Ignatavičius neslepia, kad dumblo džiovinimo imtasi gavus pylos iš Lietuvos verslo paramos agentūros dėl ES lėšomis pastatytų įrenginių nenaudojimo.
„Iš LVPA tikrai išgirdome labai aiškių klausimų. Jeigu investavote, jeigu buvo pastatyti dumblo džiovinimo įrenginiai, tai jie turėtų veikti“, – kalbėjo A.Ignatavičius.
Jei ir būtų kur deginti – nedegintų
Negana to, aiškėja, kad ir pradinis planas granules deginti Vilniaus atliekų deginimo gamykloje buvo pasmerktas. Mat ES labai skeptiškai vertina vadinamojo dvigubo finansavimo atvejus, o už ES lėšas gaminamų granulių deginimas kitame ES lėšomis pastatytame komplekse būtų kaip tik toks. Tai pripažįsta ir „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.
„Greičiausiai taip. (...) Tai yra didelis galvos skausmas“, – 15min sakė A.Ignatavičius, paklaustas, ar toks dumblo utilizavimo modelis galėtų būti traktuojamas kaip dvigubo finansavimo atvejis.
„Vilniaus vandenų“ vadovo skaičiavimais, niekur neišvežant džiovinto dumblo, per metus aikštelėje prisikauptų apie 10 tūkst. tonų. Toks kiekis kol kas problemų nekelia.
Vietoj komposto – kitas kompostas?
„Vilniaus vandenys“ pripažįsta, kad problema bręsta. Esą saugojimo aikštelės pajėgumai dideli, ir džiovintą dumblą ten sandėliuoti dar galima pakankamai ilgai, tačiau ne neribotą laiką. Bendrovė neslepia, kad vienas iš svarstomų variantų – sudžiovintą dumblą atiduoti kompostavimui šalia esančioje „Biastra Plius“ aikštelėje.
Bet ar ekonomiškai logiška dumblą sudžiovinti, užuot perdavus tiesiai kompostavimui? Anot A.Ignatavičiaus, „Vilniaus vandenų“ skaičiavimai rodo, kad toks, iš pirmo žvilgsnio, dvigubas dumblo utilizavimo procesas gali netgi apsimokėti. Mat džiovinant dumblą kompostavimui pateikiamas jo kiekis sumažėtų maždaug trissyk.
„Svarstome įvairius variantus. Skaičiuojame, kiek kainuoja mums dumblą išdžiovinti. Skaičiuojame, ką su tuo džiovintu dumblu padaryti. (...) Dėl to, kad sudžiovinto dumblo išeina 10 tūkst. tonų, o nedžiovinto – 30 tūkst. tonų. O [kompostavimo] kaina ta pati – ar mes atiduodame džiovintą dumblą, ar nedžiovintą“, – kalbėjo „Vilniaus vandenų“ vadovas.
Paklaustas, ar džiovinto dumblo kompostavimas samdant „Biastra Plius“ šiuo metu yra vienintelis granulių utilizavimo variantas, pašnekovas tai patvirtino. „Kol kas – taip. Bet mes svarstome ir kitus variantus. Priklausomai nuo to, kaip pigiai mes sugebėsime išdžiovinti dumblą, neatmetamas toks variantas, kad tą išdžiovintą dumblą galima būtų ir kompostuoti. Viskas priklauso nuo kainos“, – sakė A.Ignatavičius.
„Vilniaus vandenų“ skaičiavimais, dumblo džiovinimas ir gautų granulių kompostavimas – „racionalus“ variantas. „Dabartiniai skaičiavimai rodo, jog granulių džiovinimas ir vėlesnis jų kompostavimas kainuotų mažiau nei dumblo kompostavimas“, – teigė „Vilniaus vandenų“ komunikacijos vadovas A.Bubnelis.
Kokias sąnaudas įmonė skaičiuoja tokio mechanizmo pritaikymui, „Vilniaus vandenys“ neatskleidžia – esą tai gali pakenkti būsimiems viešiesiems pirkimams.
A.Ignatavičiaus teigimu, 2015 m. pabaigoje šis procesas jau buvo išbandytas – iš dalies ir dėl to, kad tada granulės nebuvo laikomos sandariose talpose ir dėl to sudrėko.
„Kadangi džiovykla buvo paleista ir pradėjo veikti 2015 m. pabaigoje, dalis džiovinto dumblo čia ir pateko. Dabar, kol kas, džiovintas dumblas visiškai nepatenka į šitą aikštelę“, – pasakojo „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.
Ieško įvairių variantų
Sutartis su „Biastra Plius“ ir pastatytų dumblo sausinimo įrenginių nenaudojimas - ankstesnės „Vilniaus vandenų“ vadovybės nuopelnai. Pasikeitusi bendrovė valdžia ėmėsi ieškoti sprendimų susidariusiai situacijai.
„Vilniaus vandenų“ vadovo teigimu, kartu ieškoma alternatyvų „Biastra Plius“ paslaugoms. Tarp variantų – granulių panaudojimas tręšiant biokurui auginamus medžius. Taip pat – nuotekų dumblo panaudojimas cemento gamyboje.
„Su vienais klientais buvome sutarę – jie pabandė mūsų dumblą energetinio miško tręšimui. Pasakė tam tikrų pastebėjimų ir savo pasiūlymų. Kalbamės ir su „Akmenės cementu“, nes yra galimybė dumblą deginti ir gaunamus pelenus panaudoti cemento gamybai“, – variantus vardijo A.Ignatavičius.
Be to, esą būta pasiūlymų „Vilniaus vandenims“ statytis nuosavus deginimo įrenginius, tačiau tokia idėja buvo atmesta, nes „Vilniaus vandenys“ turi svarbesnių vietų investuoti pinigus. „Tikrai nematome prasmės“, – sakė A.Ignatavičius.
Be to, šiuo metu rengiamas naujas dumblo utilizavimo paslaugų konkursas. A.Ignatavičius viliasi, kad jame konkurencija bus didelė ir savo paslaugas siūlys ne tik „Biastra Plius“.
Pasak A.Ignatavičiaus, neseniai pavyko ir pastebimai atpiginti „Biastra Plius“ paslaugas. Esą su įmone suderėta vienos tonos dumblo kompostavimo kainą sumažinti apie 10 proc. – nuo 42 iki 38,5 euro.
Šiuo metu galiojanti „Vilniaus vandenų“ sutartis su „Biastra Plius“ sudaryta 2014 metų lapkritį, ji galioja iki 2017 metų gegužės. Jos vertė – 4,3 mln. eurų. Su „Biastra Plius“ sudaryta ir dumblo tvarkymo sutartis Švenčionyse už 260 tūkst. eurų.
