Tarptautinė konsultacijų bendrovė „Poyry Management Consulting“ atliko nepriklausomą kaštų ir naudos analizę dėl ilgalaikio SGD tiekimo Lietuvai užtikrinimo.
Ekspertų teigimu, išpirkdama terminalą Lietuva įgyja galimybę lanksčiai reaguoti į netikėtai pasikeitusias aplinkybes, pavyzdžiui, gamtinių dujų vartojimo pokyčius. Nuomos sutartis tokio lankstumo nesuteiktų.
SGD laivo-saugyklos įsigijimo sąnaudos gali siekti 121–160 mln. eurų. Palyginimui, šiuo metu Lietuva per metus už nuomą moka 56 mln. eurų per metus, o po 2024-ųjų nuomos kaina siektų 25–35 mln. eurų. Veiklos sąnaudos SGD laivo-saugyklos įsigijimo ir nuomos atveju būtų panašios, remiantis viešai prieinama informacija vertina Energetikos ministerija.
Galutinį sprendimą dėl terminalo likimo priims Vyriausybė – tą ketinama padaryti iki 2018-ųjų pabaigos.
Ekspertai sutinka, kad bet kokiu atveju SGD terminalas Lietuvoje išlieka reikalingas.
„Mūsų išvada – išlaikyti prieigą prie SGD būtų geriausias Lietuvos interesas po 2024-ųjų – tai dėl didmeninės gamtinių dujų kainos. SGD terminalas suteikia konkurencinį spaudimą kitiems šaltiniams – dujoms iš Rusijos“, – žiniasklaidai teigė „Poyry Management Consulting“ konsultantas Johnas Williamsas.
„Ką matome, kad rezultatai teigiami visais atvejais, nepriklausomai nuo rinkos struktūros – visuomet yra grynoji ekonominė nauda Lietuvai išlaikant terminalą“, – sako kitas bendrovės konsultantas Martinas Winteris.
Jis lygina, kad naudingiausias variantas – išpirkti terminalą, tai galėtų regione užtikrinti 407 mln. eurų grynąją ekonominę vertę. 20 metų nuoma užtikrintų 391 mln. eurų vertę, tuo tarpu 10 metų nuomos nauda būtų mažiausia – 207 mln. eurų.
Konsultantai akcentavo, kad Lietuva kuo anksčiau turėtų persiderėti dėl dabartinių nuomos sąlygų, kadangi tai galėtų gaunamą ekonominę vertę padidinti.
Ž.Vaičiūnas: tai ne tikslas, o priemonė
„Tiek pati studija, tiek ir terminalas nėra tikslai patys savaime – jie yra priemonės siekiant konkurencingos dujų kainos tiek mums, tiek regione“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Anot jo, Lietuva iki terminalo atsiradimo už dujas mokėjo aukščiausią kainą už gamtines dujas ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Po SGD terminalo atsiradimo kainos konvergavo ir susilygino su rinkos kainomis.
„Šiuo metu turime situaciją, kuomet terminalas atlieką efektyvų kainos spaudimo instrumento vaidmenį. Kasmet turime akivaizdžią naudą apie 140 mln. eurų, kurie duodami mūsų valstybei būtent dėl šio terminalo egzistavimo“, – sako ministras.
Jis vertina, kad Lietuva kasmet dėl terminalo galėtų gauti 20–60 mln. eurų naudą.
„Terminalas ne tik sukūrė naudas, bet tos naudos bus ir artimiausio bei vidutinio laikotarpio perspektyvoje“, – sako Ž.Vaičiūnas.
Jis akcentavo, kad ieškoma būdų mažinti terminalo išlaikymo kaštus artimiausiu metu.
Pasak Ž.Vaičiūno, nors gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje mažėjo, tačiau šiuo metu jis stabilizuojasi. Prognozuojama, kad Lietuvai ateityje per metus reikės 20-21 teravatvalandės gamtinių dujų energijos, kiek mažiau, nei šiuo metu esančios 22-23 TWh.
„Konsultantų analizė parodė, kad SGD terminalas Klaipėdoje kaip ir dabar, taip ir po 2024-ųjų atliktų efektyvaus dujų kainų spaudimo instrumento vaidmenį. Ne mažiau svarbu, kad bet kuris pasirinktas scenarijus dėl ilgalaikio SGD tiekimo po 2024 m. – ar tai būtų terminalo išpirkimas, ar nuoma – leistų mažinti terminalo išlaikymo kaštus vartotojams jau artimiausiais metais“, – pranešime spaudai sako ministras.
„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius patikino, kad vartotojai nepajustų jokių staigių pokyčių – net ir įsigijimo atveju mokėjimai į gamtinių dujų kainą būtų nuosekliai išdėliojami per kelerius metus.
M.Jusius patikino, kad paklausa tokiai infrastruktūrai pasaulyje šiuo metu yra itin didelė. Pagal dabartinę sutartį Lietuva pasibaigus nuomai turi galimybę laivą išpirkti, tačiau vedamos derybos ir dėl galimo nuomos pratęsimo.
Buvo trys alternatyvos
Užsienio ekspertų parengtoje SGD importo į Lietuvą perspektyvų studijoje nagrinėtos trys alternatyvos, kaip geriausia naudoti Klaipėdos (SGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“: 2024 metais jį išpirkti, nuomoti dar 10 arba 20 metų.
Pernai gruodį tos pačios konsultacijų bendrovės „Poyry Management Consulting“ parengta pirminė analizė dėl SGD laivo perspektyvų parodė, jog Lietuvai laivo reikės ir po 2024 metų, kai baigsis jo nuomos sutartis su Norvegijos „Hoegh LNG“, rašo BNS.
Tačiau iki pernai rudens trims Baltijos šalims nepavykus susitarti dėl regioninio SGD terminalo, buvo prarasta galimybė gauti europinės 100–150 mln. eurų ES paramos.
Lietuva ieško būdų sumažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus, šalyje mažėjant dujų vartojimui bei augant SGD laivo išlaikymo naštai, ypač didžiausiems vartotojams, pavyzdžiui, Jonavos trąšų gamyklai „Achema“.
Visi dujų vartotojai 2017 metais sumokėjo apie 88,5 mln. eurų SGD terminalo mokesčio. Į šią sumą įeina ir pinigai, skirti SGD dujų tiekėjai „Litgas“.
Už SGD laivo nuomą „Klaipėdos nafta“ per metus moka 68,9 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu – apie 56 mln. eurų), o per 10 metų sumokės – 689 mln. dolerių (apie 560 mln. eurų). „Hoegh LNG“ ne tik nuomoja laivą su įgula, bet ir teikia jo priežiūros ir operavimo paslaugas, rašo BNS.
