Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 10 13 /16:44

Anglių trūkumas Kinijoje atsirito iki Lietuvos: vėluoja tiekimas, auga kainos

Lietuvoje nerimstant diskusijoms apie smarkiai augsiančias centralizuoto šildymo kainas, patys namus besišildantys vartotojai taip pat fiksuoja didesnes išlaidas. Akmens anglių ar medžių granulių kainos neaugo taip sparčiai, kaip dujų ar biokuro, tačiau nuo pavasario ir jos pakilo apie 30 proc. O pastarosiomis savaitėmis sulėtėjo ir anglių tiekimas – teigiama, kad akmens anglių Lietuvoje nesulaukiama jau tris savaites, nes tiekėjai iš Rusijos jas parduoda Kinijai, kur jaučiamas didelis šios uolienos poreikis. Kalbinti pardavėjai kol kas situacijos nedramatizuoja.
Akmens anglis
Akmens anglis / 123RF.com nuotr.

Gyventojų namų šildymo akmens anglimis ir medienos granulėmis klausimą per antradienį įvykusį Vyriausybės pusvalandį iškėlė parlamentaras Algirdas Butkevičius. Jis teigė, kad anglys Lietuvos nepasiekia jau tris savaites.

Vėliau15min kalbintas politikas pasakojo, kad tokią informaciją gavo priimdamas gyventojus Vilkaviškyje – šioje apygardoje Seimo narys yra išrinktas.

„Sulaukiau verslo atstovų, kurie pardavinėja anglis Vilkaviškio rajone, apsilankymo. Man pasakė, kad yra problema – beveik tris savaites iš didžiųjų tiekėjų, kurie iš Rusijos į Lietuvą įvežd avo anglis, jie negauna anglių ir nežino, kada gaus“, – sakė A.Butkevičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algirdas Butkevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algirdas Butkevičius

Pasak Seimo nario, neįvardintas verslininkas jam taip pat atskleidė, kad prieš kelis mėnesius anglys buvo pardavinėjamos po 150 eurų už toną, o prieš tris savaites jų kainos pasiekė 205–210 eurų už toną.

Jis teigia vėliau užsukęs ir į vietinį statybinių prekių centrą, kuriame darbuotojų klausęs kūrenimui naudojamų medienos granulių kainų. Politikui buvo atsakyta, kad nuo gegužės buitiniams vartotojams granulės pabrango 30 proc.

Anglių pardavėjai pripažįsta problemas, tačiau tikisi susitvarkyti

Viena iš Vilkaviškio rajone esančių akmens anglių pardavėjų yra UAB „Vilkdara“. Įmonė turi 20 darbuotojų ir tris padalinius. Jos vadovas Ramutis Kasparavičius 15min patvirtino, kad problemų su tiekimu esama, tačiau kol kas visi norintys anglių dar gali gauti – įmonė įprastai kaupia poros mėnesių rezervą.

„Iki šiol visko užteko, trūkumą jaučiame tik dabar. Bet viskas turėtų išsispręsti. Pirmas dalykas – didelis anglių poreikis, ypač Kinijoje. Rusai didžiąją dalį anglių parduoda jiems, arčiau vežti“, – pasakojo jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Akmens anglių kasykla Krasnojarske
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Akmens anglių kasykla Krasnojarske

Dėl potvynių Kinijoje uždarius nemažą dalį kasyklų, ši milžinė pritrūko akmens anglių, kurios yra pagrindinis šaltinis elektros gamybai. Tai lėmė didžiulę elektros tiekimo krizę, nes tiek dalis įmonių, tiek gyventojai susiduria su tiekimo trukdžiais.

R.Kasparavičius pridūrė, kad didesnio gyventojų susidomėjimo anglys sulaukia ir Lietuvoje – ši kuro rūšis nebrango taip smarkiai, kaip kitos, todėl lietuviai pradėjo svarstyti ir šią alternatyvą.

„Viskas iki dabar ėjo kaip ir normaliai. Esminis dalykas yra poreikis – tiekėjai šiuo metu žiūri, kur galėtų brangiau parduoti. Išbrangus medžio briketams, anglys liko kaip pigiausias kuras. Kas yra tie 30 proc., jei dujos pabrango penkis kartus?“ – sakė pašnekovas

R.Kasparavičius mano, kad ir anglių kainos dar kurį laiką lips į viršų. „Viskas pagal biržos kainas. Pernai biržos kaina buvo 90 JAV dolerių už toną, šiandien ji yra 220 JAV dolerių“, – pažymėjo jis.

Pašnekovas teigė, kad įmonė įprastai palaiko rezervus dviem mėnesiams – ilgiau laikant prastėja anglių kokybė. Įmonės vadovas spėjo, kad šis rezervas sumažės, tačiau tikėjosi už dviejų savaičių vėl būti apsirūpinęs anglimis.

Jo teigimu, geležinkeliu vienas anglių krovinys iš jų tiekėjų važiuoja 15 dienų.

Vis dėlto „Vilkdaros“ vadovas pesimistiškai kol kas nenusiteikęs.

„Yra skirtingos vartotojų klasės – senesnė karta anglimis rūpinasi vos ne nuo pavasario, o jaunesnė karta perka vos ne paskutinę dieną. Bet šiais metais dirbame be sustojimo, beveik be išeiginių. Pagal kiekius, kuriuos esame pardavę, didžioji dalis klientų yra apsirūpinę“, – sakė R.Kasparavičius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Akmens anglių kasykla Krasnojarske
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Akmens anglių kasykla Krasnojarske

O Vilniuje registruotos įmonės „Gera anglis“ atstovai – kitokių nuotaikų. Ši įmonė turi 4 darbuotojus.

„Žinote, šiuo metu galima sakyti, kad iš esmės jos ir nėra. Jau trys mėnesiai neina vagonai. Sakykime, kad anglių nėra. Visai neatvažiuoja. Mūsų niekas neinformuoja. Yra, tai yra. Nėra, tai nėra“, – sakė telefonu atsiliepęs įmonės atstovas.

Jo teigimu, įmonės klientai įprastai anglimis apsirūpina nuo rugpjūčio iki lapkričio. Paklaustas, kaip į susidariusią situaciją reaguoja pirkėjai, jis buvo lakoniškas: „Aišku, kad reakcija nelabai gera.“

Įmonė prekiauja ir šildymo katilais, santechnikos įrenginiais bei plastmasės gaminiais, tačiau pagrindinė prekė yra būtent akmens anglys.

Prekybos anglimis tarpininkai: tiekimo pertrūkių pasitaiko nuolatos

Vienos didžiausių pasaulyje anglies gavėjų, Rusijoje įsikūrusios kompanijos „SUEK“ padalinio „SUEK Baltic“ pardavimų vadovas Valdas Urbonas teigė, kad tiekimo trūkumai anglių rinkoje Lietuvoje matomi nuolat. Pašnekovo teigimu, tiekimas šįmet jau buvo sutrikęs metų pradžioje, vėliau atsigavo.

„Rugsėjį užsakytas anglis gavome, dėl spalio pasakyti sunku. Spalio mėnesį laukiame patvirtinto vežimo plano. Esame užsisakę ir planuose turime, kad ir atsivešim. Dėl brangimo – tiesa, ji brango net ir daugiau nei 30 proc. Mažmeninėje prekyboje anglių kaina balandžio–gegužės mėnesiais buvo 140 eurų už toną, šiandien ji kainuoja 209 eurus“, – sakė pašnekovas.

V.Urbonas nenorėjo tiekimo trūkumų suvesti vien tik į Kiniją, nors pripažino, kad Rusijos gamintojai veža ir į šią šalį, o kainos ten aukštesnės nei Lietuvoje.

Pašnekovas pridūrė, kad šiais metais labai išbrango durpių ir briketų kainos, dėl ko kietu kuru kūrenantys gyventojai tarp alternatyvų vėl pradėjo matyti anglis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rūkstantys kaminai
Luko Balandžio / 15min nuotr./Rūkstantys kaminai

„Mes patys atstovaujame vienai didžiausių Rusijos gamintojų. Planai yra ruošiami iš anksto ir yra vykdomi iš esmės, jei jų nepakeičia papildomos sąlygos, tokios kaip geležinkelio problemos“, – sakė pašnekovas.

Jis paaiškino, kad „SUEK“ Rusijoje naudojasi nuosavais traukiniais, todėl šiuo metu jaučia vagonų trūkumą. Ši problema suintensyvėja žiemos sezono metu, išaugus anglių poreikiui.

„Nėra tiek vagonų, kad būtų galima įvykdyti visus užsakymus. Anglys vežamos ir į uostus, jas irgi reikia pristatyti vagonais. Tos pačios bėdos egzistuoja visą laiką, bet nuo gegužės mėnesio mes gauname viską, ką užsisakome“, – teigė V.Urbonas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rūkstantys kaminai
Luko Balandžio / 15min nuotr./Rūkstantys kaminai

Komentuodamas teiginius, kad akmens anglys į Lietuvą nevažiuoja jau keletą mėnesių, pašnekovas sakė nenorintis vertinti kitų įmonių situacijos. Jis pabrėžė, kad „SUEK Baltija“ nėra vieninteliai šalies didmenininkai, be to, situacija tarp kitų prekybininkų tiekėjų gali skirtis.

Įmonė paskutinius anglių krovinius gavo rugsėjo pabaigoje, keletas vagonų iš Rusijos šiuo metu taip pat pakeliui.

V.Urbonas teigė, kad įsipareigojimus didmenininkams „SUEK Baltic“ vykdo. „Rugsėjį krovinius gavome visa apimtimi – ką užsakėme, tą gavome. Dėl spalio dar anksti spręsti, jis dar neįpusėjo. Tikimės, kad viskas bus gerai“, – sakė pašnekovas.

Aplinkos ministerija ragina atsisakyti anglių, žada kompensacijas

Į šią situaciją sureagavo ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Aplinkos ministerija visomis išgalėmis bando išgyvendinti anglį, kaip taršiausią egzistuojantį kurą, ir tam siūlome paramą. Socialiai remtiniems finansuojame 85 proc. anglių pakeitimą moderniais katilais, kitiems gyventojams siūlomas 50 proc. paramos intensyvumas“, – atsiųstame laiške rašė jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Simonas Gentvilas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Simonas Gentvilas

Rugpjūčio pabaigoje ministerija pakvietė socialiai remtinus gyventojus teikti paraiškas atsinaujinančIų energijos Išteklių panaudojimui elektros energijos reikmėms ir iškastinį kurą naudojančIų šilumos įrenginių pakeitimui.

Kvietimui skirta suma – 1 mln. eurų. Paraiškos priimamos nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. 8.00 val. Paraiškos bus priimamos tol, kol pakaks lėšų skirtų Priemonei, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. 12 val.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai
Reklama
Namuose drėgna, kaupiasi kondensatas ant langų. Kaip apsaugoti savo namus nuo pelėsio?
Reklama
Advento kalendoriai – nuo paprastos tradicijos iki prabangos segmento
Reklama
Kaip išvengti peršalimo komplikacijos – sinusito