„Amber Grid“ spalio 7 dieną paskelbė studijos rengėjų konkursą. Paraiškų jam laukiama iki spalio 28 dienos.
Pasak „Amber Grid“, studijos tikslas – išsiaiškinti, kaip optimaliai panaudoti planuojamą dujotiekį, pateikti tolesnių regioninės rinkos plėtros veiksmų, prieigos prie GIPL sujungimo taško ir infrastruktūros projektavimo gaires, rašoma konkurso aprašyme.
„Analizės tikslas - atlikti nepriklausomą ir objektyvų tyrimą apie galimybes ir būtinus „Gaz-System“ (Lenkijos dujų perdavimo operatoriaus – BNS) ir „Amber Grid“ veiksmus, taip pat kitų suinteresuotųjų šalių veiksmus, siekiant komerciškai optimaliai panaudoti GIPL sukuriant aukštą ekonominę naudą Lenkijos, Lietuvos ir kitų ES šalių vartotojams“, – rašoma skelbime cvpp.lt.
Pasak „Amber Grid“, daugiausia dėmesio turės būti skirta naudai, kurią GIPL teiks dujų rinkoms bei Lenkijos ir Lietuvos operatoriams.
Bendrovės atstovė Laura Šebekienė BNS teigė, kad studiją po lygiai finansuos dujotiekio statybos partnerės „Amber Grid“ ir „Gaz-System“.
Anot jos, studijos vertė neskelbiama, ji paaiškės įvykus konkursui, jos laimėtojas studiją turės atlikti per 4,5 mėnesio nuo sutarties pasirašymo.
Dėl GIPL rangovo konkurso šiuo metu bylinėjamasi teisme – „Amber Grid“ dar rugsėjį ketino pasirašyti 79,85 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį su konkurso laimėtoja „Alvora“, tačiau konkurso procedūras laikinai sustabdė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).
Konkurso baigtimi skundžiasi ir mažiausią kainą pasiūliusi, bet iš konkurso dėl grėsmių nacionaliniam saugumui pašalinta Kauno bendrovė KRS, veikusi kartu su Baltarusijos „Beltruboprovodstroj“, ir „MT Group“ kartu su Lenkijos „Rafako“.
Liepą „Amber Grid“ pasirašė 31,9 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su plieno vamzdžių tiekėja – Lenkijos bendrove „Izostal“.
GIPL projektą „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos „Gaz-System“. Numatoma, kad dujų jungtis pradės veikti 2021 metų pabaigoje.
Visa projekto vertė – 500 mln. eurų, investicijos vien Lietuvoje sieks iki 136 mln. eurų.
Pastačius jungtį, Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
