„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„Amber Grid“ dujų perdavimo tinklą per penkerius metus ketina investuoti 229 mln. eurų

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ pateikė vertinimui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) dešimties metų dujų perdavimo tinklo plėtros planą. 2020–2029 metais numatoma įgyvendinti perdavimo sistemos plėtros investicijų projektus, skirtus diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius Lietuvoje ir regione bei užtikrinti dujų perdavimo sistemos saugumą ir patikimumą.
AB „Amber Grid“
AB „Amber Grid“ / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Tarp svarbiausiųjų ir Europos dujų operatorių dešimties metų plane esančių projektų – užbaigti dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL projektą, padidinti dujų perdavimo pajėgumus tarp Lietuvos ir Latvijos, modernizuoti esamo tinklo elementus, teigiama „Amber Grid“ pranešime.

Numatoma, kad per ateinančius penkerius metus investicijos į dujų perdavimo tinklą sieks apie 229 mln. eurų, iš jų pusė – dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos projektui įgyvendinti.

„Lietuvoje esanti dujų infrastruktūra nuosekliai tampa vis reikšmingesnė visam regionui – Latvijai, Estijai, Suomijai, netrukus ir Lenkijai. Tai lemia sėkmingai veikiantis Klaipėdos SGD terminalas, stiprinama jungtis su Baltijos šalimis ir Suomija, aktyvi prekyba GET Baltic dujų biržoje bei kitais metais planuojamas prisijungimas prie bendros Europos Sąjungos dujų rinkos per jungtį su Lenkija“, – pranešime sakė „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Pasak jo, „Amber Grid“ siekia ne tik užtikrinti patikimą dujų perdavimą Lietuvos vartotojams bei prieigą prie įvairių dujų šaltinių, bet ir didinti Lietuvos dujų perdavimo sistemos panaudojimą transportuojant dujas į kitas šalis.

„Aktyvi regioninė dujų rinka ir didėjantis dujų infrastruktūros panaudojimo efektyvumas turės teigiamą įtaką perdavimo paslaugų kainoms“, – pabrėžė N. Biknius.

„Amber Grid“ vertinimu sukurta infrastruktūra užtikrina dujų sistemos naudotojų poreikius atitinkančius srautus, yra pakankamai pralaidi juos perduoti ir atspari nepalankių aplinkybių atvejais. Specialistai skaičiuoja, kad kurį laiką mažėjęs dujų vartojimas Lietuvoje ateinančiais metais stabilizuosis ir sieks 21 TWh per metus.

Išliekant stipriai konkurencijai SGD rinkoje, prognozuojama, kad Lietuvą ir Baltijos šalis ir toliau didesni dujų kiekiai pasieks per Klaipėdos SGD terminalą lyginant su dujų srautu, tiekiamu iš Baltarusijos. 2020 metais apie 65 proc. dujų bus įleista per Klaipėdos SGD terminalą, likusi dalis – 31 proc. – per sienos su Baltarusijos tašką ir 4 proc. per Latvijos tašką.

Atsižvelgiant į tvaraus vystymosi kryptis, nustatytas Europos Komisijos strategijoje „The European Green Deal“, numatomas didėjantis žaliųjų dujų poreikis Europoje. Prisidedant prie žaliosios energijos plėtros skatinimo Lietuvoje, jau 2021 metais numatomi biometano gamintojų sistemų prijungimai prie bendro dujų perdavimo tinklo. Taip pat vertinamas galimas vandenilio transportavimo technologijų gamtinių dujų vamzdynais diegimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų