Dujų vartojimas augo dėl pernai buvusių šaltesnių žiemos orų ir mažesnės dujų kainos rinkoje. Pastaroji priežastis lėmė didesnį dujų vartojimą elektros ir trąšų gamyboje.
„Gamtinės dujos ir toliau išlieka labai svarbiu resursu šalies energetikos sistemos stabilumui bei pramonei. Pernai sumažėjus kainoms, šalyje augo dujų vartojimas. Netrukus Baltijos šalims įgyvendinus elektros sistemos sinchronizacijos tikslus, augant vietinei žaliajai elektros generacijai patikimi dujų pajėgumai yra vis svarbesni“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
2024 metais per Lietuvos dujų perdavimo sistemą iš viso buvo transportuota 29,2 TWh dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį. Tai – 21,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo patiekta 37,3 TWh dujų. Jungtimi per Latviją Baltijos šalims ir Suomijai buvo transportuota 9,7 TWh dujų, o Lenkijos kryptimi – 2,5 TWh dujų.
Mažesnio dujų perdavimo priežastis – 2024 m. pradžioje iki balandžio mėnesio pabaigos neveikęs „Balticconnector“ dujotiekis, jungiantis Estiją ir Suomiją. Dėl to dalis Suomijai reikalingo dujų kiekio, kurį paprastai užtikrindavo srautai per Lietuvą, buvo patiekta per Suomijoje esantį SGD terminalą. Be to, dėl vykusios patikros daugiau kaip mėnesį neveikė SGD terminalas Klaipėdoje.
„Informaciją apie tai, kad 2024 m. tarptautiniai dujų srautai gali sumenkti vertinome dar 2023-aisiais, kai buvo tvirtinami regioniniai dujų perdavimo sistemų remontų planai. Rezultatams nemažai įtakos turėjo ir neplanuotai neveikęs Balticconnector dujotiekis. Nepaisant to, nematome priežasčių, kodėl tarptautiniai srautai galėtų toliau mažėti. Įvertintus ne tokią intensyvią remontų programą 2025 metams, manome, kad tarptautiniai srautai gali padidėti“, – sako N.Biknius.
Pernai augus dujų vartojimui ir susidūrus su infrastruktūros apribojimais į Lietuvą buvo importuotas istoriškai didžiausias dujų kiekis iš Latvijos – 4,2 TWh. Tai – 66,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai importas per Kiemėnų įleidimo tašką sudarė kiek mažiau nei 2,5 TWh.
Per Klaipėdos SGD terminalą, pagrindinį dujų tiekimo šaltinį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, 2024 metais buvo patiekta 81 proc. (23,9 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė 14 proc. (4,2 TWh), iš Lenkijos į Lietuvą – 5 proc. (1,5 TWh), o iš biodujų gamintojų į sistemą buvo įleista 130 GWh biometano.
2022 m. Lietuvai nutraukus rusiškų dujų importą, per Lietuvos-Baltarusijos jungtį transportuojamos tik Karaliaučiui skirtos dujos. Dujų tranzitas į Karaliaučiaus sritį 2024 metais sudarė 26,12 TWh (2023 m. – 23,9 TWh).
