„Amber Grid“: Lietuvoje prasidėjo žaliųjų dujų prekyba

Į Lietuvą per kilmės garantijų sistemą buvo importuotos pirmosios 10 megavatvalandžių (MWh) žaliųjų dujų, kurioms „Amber Grid“, atliekantis nacionalinio dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių kilmės garantijų registro funkcijas, suteikė tai įrodančias kilmės garantijas. Šių žaliųjų, biometano dujų kilmės šalis – Danija, dujas įsigijo Lietuvos įmonė „SG dujos“. Žaliųjų dujų kilmės garantija patvirtina, kad dujos buvo pagamintos, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rašoma pranešime žiniasklaidai.
AB „Amber Grid“
AB „Amber Grid“ / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Pirmosios importuotos kilmės garantijos rodo, kad net ir dar nesant vietinės biometano ir žaliojo vandenilio gamybos, jau atsiranda žaliųjų dujų poreikis Lietuvoje“, – sako „Amber Grid“ komercijos direktorius Vytautas Ruolia.

Jo teigimu, šis poreikis sustiprės 2022 m., kai pradės veikti Alternatyviųjų degalų įstatymo reikalavimai biodegalų panaudojimui transporto sektoriuje, o taip pat ir kai artimiausiais metais bus įgyvendinti žalių dujų gamybos projektai Lietuvoje.

„Sistema, leidžianti registruoti ir stebėti pagaminamų žaliųjų dujų kilmę ir panaudojimą Lietuvoje bei suteikianti galimybę keistis kilmės garantijoms tarp ES šalių, jau realiai veikia. Toliau dirbsime, kad išplėstume jos galimybes tarptautinei prekybai žaliomis dujomis su jų panaudojimu įvairiais tikslais. Veikianti kilmės garantijų sistema sukuria galimybes panaudoti daugiau žalios, atsinaujinančios energijos Lietuvos pramonės, transporto ir energetikos sektoriuose bei taip prisidėti prie klimato kaitos mažinimo tikslų siekimo“, – sako V.Ruolia.

Žaliųjų dujų kilmės garantijų sistema naudinga žaliųjų dujų, t.y. biometano ir žaliojo vandenilio gamintojams ir vartotojams, siekiantiems savo veikloje naudoti ekologišką, Lietuvoje arba Europos Sąjungoje pagamintą energiją. Sukurta ir veikianti kilmės garantijų sistema sudaro galimybes didinti atsinaujinančių išteklių dalį bendrame pagaminamos arba sunaudojamos energijos portfelyje.

„Nors Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse jau gaminamos biodujos iš atliekų, tačiau savo grynumu jos nusileidžia biometanui ir turi ribotas panaudojimo galimybes, tuo tarpu iš atsinaujinančių energijos šaltinių išgaunamas biometanas savo grynumu jau yra prilyginamas gamtinėms dujoms ir gali būti panaudojamas kaip transporto priemonių kuras bei kuras pramonei, turintis nulinę taršos emisiją. Planuojame pirmąsias 10 įsigytų megavatvalandžių biometano panaudoti, skatindami žaliosiomis dujomis varomų transportų priemonių plėtrą Lietuvoje.

Tikimės, kad per kelerius artimiausius metus prekyba biometanu taps kasdiene praktika, o Europos biometano rinkoje tapsime ne tik importuojančia šalimi išduotų garantijų pagrindu, tačiau ir patys gaminsime biometaną vietos reikmėms bei eksportui, galėsime transportuoti biometaną dujotiekių tinklais kartu su gamtinėmis dujomis“, – sako „SG dujos“ vadovas Virginijus Korsakas.

Žaliosios dujos, patiektos į dujų tinklus, gaminamos iš biomasės ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių. Kilmės garantija suteikiama vienam energijos vienetui – vienai megavatvalandei (MWh), patiektai į dujų tinklus. Kilmės garantijų registre registruojamas kilmės garantijų suteikimas, perdavimas ir panaikinimas.

Kiekvienam iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos energijos vienetui suteikiama ne daugiau kaip viena kilmės garantija, t.y. užtikinama, kad tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu nebūtų dvigubai apskaitomas atsinaujinančios energijos kiekis. Registras taip pat reikalingas atlikti kilmės garantijų naudojimo, importo ir eksporto priežiūrą bei kontrolę.

Išsamią informaciją apie žaliųjų dujų kilmės garantijas rasite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis