Pernai mažėjo dujų srautas iš Lietuvos į Latviją, dujas perduodant kitoms Baltijos šalims ir Suomijai. Dujotiekių jungtimi tarp Lietuvos ir Latvijos 2021 m. buvo perduota 1,9 TWh dujų. Tai – 76 proc. mažiau, palyginti su 2020 metais, kai dėl tuomet buvusių istoriškai žemų dujų kainų, Baltijos šalių kryptimi buvo transportuotas didelis kiekis dujų – 8 TWh.
„Europos rinkose nusistovėjus labai aukštoms dujų kainoms, vartotojai stengiasi taupyti. Nors ir nežymiai, dujų vartojimas yra sumažėjęs. Nepakankamas dujų tiekimas į Europą tik dar labiau sustiprina dujų tiekimo saugumo ir nenutraukiamo dujų perdavimo vartotojams svarbą. Nuolat vertiname esamą situaciją ir nuosekliai įgyvendiname tiekimo saugumą ir geresnius dujų mainus užtikrinančias priemones“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Klaipėdos SGD terminalas ir toliau atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant sklandų Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojų aprūpinimą dujomis. Per 2021 metus iš terminalo buvo patiekta 16,3 TWh dujų arba 62 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams. Iš Latvijos į Lietuvos dujų perdavimo sistemą buvo transportuota – 3,2 TWh arba 12 proc., o iš Baltarusijos – 6,8 TWh arba 26 proc. dujų.
Dujų transportavimas iš Baltarusijos per Lietuvą į Karaliaučiaus sritį 2021 metais sudarė 26,7 TWh ir buvo 7,2 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu, kai per mūsų šalį tranzitu į Karaliaučių buvo perduota 24,9 TWh dujų.
Iš viso per 2021 metus „Amber Grid“ valdomą Lietuvos dujų perdavimo sistemą buvo transportuota beveik 53 TWh gamtinių dujų.
Šiuo metu dujos į Lietuvą yra tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą, iš Latvijos ir iš Rusijos per Baltarusiją. Šiemet pradėjus veikti dujotiekių jungčiai tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL, bus sukurtas dar vienas alternatyvus dujų tiekimo šaltinis, užtikrinsiantis dujų tiekimą iš įvairių dujų šaltinių per Lenkiją į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis bei Suomiją.