Prie dujų tinklo prijungus šią jėgainę, kasmet į sistemą numatoma įleisti 122 gigavatvalandžių (GWh) biometano. Tokio kiekio užtektų visus metus aprūpinti dujomis Palangos miestą. Vertinant bendrą Lietuvos dujų suvartojimą pramonės, paslaugų, gyventojų ir viešajame sektoriuje, jėgainės pagamintas biometanas sudarys apie 0,5 proc. viso Lietuvos dujų poreikio, kuris yra apie 24 teravatvalandes (TWh) per metus.
„Įgyvendinę projektą, pirmą kartą prie dujų perdavimo sistemos prijungsime biometano gamintoją ir į gamtines dujas įmaišysime atsinaujinančių dujų. Ypač svarbu, kad vartotojus pasieks ne importuota, bet Lietuvoje pagaminta dujinė energija, kuri prisidės prie didesnio šalies energetinio saugumo, sumažins poveikį klimato kaitai ir kurs ilgalaikę pridėtinę vertę šalies ekonomikai. Viliamės, kad įgyvendintas pirmasis projektas taps realiu sektinu pavyzdžiu kitiems galimybių ieškantiems biometano rinkos dalyviams“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Biometano jėgainės prijungimo prie dujų sistemos rangos darbus už 327 tūkstančius eurų atliks viešąjį konkursą laimėjusi įmonė „Dujotiekio statyba“. Darbų metu Pasvalio rajone bus įrengta čiaupų aikštelė, skirta į dujų perdavimo sistemą įleisti biometaną.
Iki 2030 metų Lietuvoje siekiama taip išvystyti biometano gamybos pajėgumus, kad per metus būtų pagaminama nemažiau kaip 950 GWh biometano. Šiuo metu preliminarios sąlygos prisijungimui prie dujų perdavimo tinklo išduotos 12 įmonių, dar trims rengiamos ir sudarytos dvi prijungimo prie dujų perdavimo tinklo sutartys.
Biometanas, gaminamas iš maisto atliekų, mėšlo ar žemės ūkio atliekų, yra žiedinės ekonomikos dalis ir laikomas viena pažangiausių atsinaujinančios energijos rūšių, aktyviai plėtojama daugelyje Europos valstybių.
