„Sustiprintų saugumo priemonių ėmėmės nuo pat pirmos karo dienos. Mūsų kertiniai, esminiai objektai yra saugomi ginkluota apsauga. Be abejo, kad visų dujotiekių Lietuvoje, kurių yra virš 2,3 tūkst. kilometrų, prie kiekvieno nepastatysi po apsaugos darbuotoją. Bet mes turime sistemas, kuriomis stebime dujotiekių būklę ir galime pakankamai greitai reaguoti į kažkokius atsitikusius įvykius“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Nemunas Biknius.
„Padidintas dėmesys infrastruktūros saugumui, kaip ir kibernetiniam saugumui, įdiegiant tam tikras priemones, jis yra, ir ši situacija yra stebima“, – pridūrė jis.
Buvęs „Klaipėdos naftos“ Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tarnybos direktorius, dabar – „Ignitis grupės“ reguliuojamos veiklos vadovas Arūnas Molis sako, kad svarbios energetikos infrastruktūros apsauga turėtų būti rūpinamasi NATO ir Europos Sąjungos mastu, o grėsmės jai turėtų būti identifikuojamos iš anksto.
„Mes turime struktūras NATO ir Europos Sąjungoje, kurios turėtų sistemiškai rūpintis kritinės energetinės infrastruktūros apsauga – tai reiškia, identifikuoti tokią kritinę energetinę infrastruktūrą, rengti tam tikras pratybas – realias ir stalo, kaip tokią infrastruktūrą reikėtų saugoti, ir daryti tai ne tik nacionaliniu mastu – turėti metodikas ir konceptus ir NATO, ir Europos Sąjungos mastu“, – LRT radijui sakė A.Molis.
„Gavę labai aiškų signalą turime labai gerą progą taikyti tarptautines priemones, kaip apsaugoti tą infrastruktūrą, kurią mes identifikuojame kaip turinčią kritinę reikšmę mūsų nacionaliniam ir energetiniam saugumui“, – teigė jis.
N.Biknius patikino, kad regiono dujų infrastruktūros pakanka Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją aprūpinti dujomis.
„Noriu patikinti, kad dujų infrastruktūra mūsų regione yra pakankama aprūpinti dujomis mūsų regiono šalis – Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją, kai ten atplauks naujasis terminalas gruodžio mėnesį. Rizika mums patirti trūkumus bent jau šildymo srityje mums yra minimali“, – teigė „Amber Grid“ vadovas.
Vis dėlto, pasak jo, jei nutrūktų dujų tiekimas iš Rusijos dujotiekiais per Ukrainą bei Juodąją jūrą, Europai tai sukeltų sunkumų.
„Atmesti negalima jokių veiksmų. Tiekimo netekimas iš Rusijos pusės sukeltų sunkumų, nes Europa importuoja apie 40 procentų nuo viso suvartojimo. (...) Naujų šaltinių reikia atrasti greitai, ir Vokietija ėmėsi priemonių pasistatyti terminalų (SGD – BNS) greituoju būdu. Tiekimo padidinimas iš Norvegijos ar Alžyro esamais vamzdynais šiek tiek kompensuotų, tačiau energetikoje viskas greitai per naktį nesidaro, tai tas poveikis turbūt bus“, – teigė N.Biknius.
Šią savaitę pranešta apie kelis sprogimus prie Baltijos jūroje esančių dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, nutiestų iš Rusijos į Vokietiją, ir tris didžiulius dujų nuotėkius – du Danijos, vieną Švedijoje pusėje. Sprogimai ir nuotėkiai siejami su įtariamu sabotažu. Kelios valstybės pradėjo šio incidento tyrimus.
Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba ketvirtadienį pranešė, jog Baltijos jūroje aptiktas ketvirtas nuotėkis iš „Nord Stream“.
Manoma, kad incidentų kaltininkė yra Rusija, norinti eskaluoti karą Ukrainoje. Tačiau Kremlius atmeta kaltinimus, sakydamas, kad kaltinti Rusiją dėl nuotėkių sukėlimo yra „kvaila ir absurdiška“.
