„Įšaldymas – tai ne sumažinimas“, – mano „Citi“ energijos ateities sandorių rinkos analitikas Timas Evansas. Jo teigimu, šis susitarimas yra „labiau politinis pareiškimas, o ne priemonė naftos kainoms paremti“. Ekspertas mano, kad Iranas, ką tik atsikratęs eksporto apribojimų, greičiausiai ignoruos bet kokias bendras OPEC pastangas sumažinti gavybą.
„Macquarie“ mano, kad „Brent“ rūšies naftos kainos pirmąjį ketvirtį svyruos 25 – 45 JAV dolerių už barelį intervale.
„Macquarie“ analitikai mano, jog šis susitarimas aiškiai rodo, kad naftos gamintojai dėl mažų kainų patiria didelių sunkumų, tačiau jis artimiausiu metu nepadarys jokio reikšmingesnio poveikio OPEC gavybos lygiui. „Macquarie“ mano, kad „Brent“ rūšies naftos kainos pirmąjį ketvirtį svyruos 25–45 JAV dolerių už barelį intervale.
„Viskas priklauso nuo Irano“, – interviu agentūrai „Bloomberg“ pareiškė vyriausiasis „Societe Generale“ naftos analitikas Niujorke Mike‘as Wittneris. Jeigu Iranas paskelbtų, jog padidinęs gavybą iki tam tikro lygio ją įšaldys, arba praneštų, kada liausis didinęs pasiūlą, to galėtų pakakti, kad panašių priemonių imtųsi ir kiti OPEC nariai, pridūrė jis.
„Goldman Sachs“ ir „Barclays“ atkreipia dėmesį į dar vieną probleminį veiksnį: jeigu naftos kainos atsigaus, JAV gali padidinti gavybą skalūnų telkiniuose, o tai varžys tolesnio kainų augimo potencialą.
„Goldman Sachs“ žaliavų rinkų analitikas Jeffrey‘s Currie‘s tvirtina, kad pakilus naftos kainoms skalūnų įmonės gavybą galės padidinti per 80 dienų ir tai Rusijai ir Saudo Arabijai „reikš savižudybę“.
„Raymond James & Associates“ ekspertų nuomone, susitarimai, kuriuose nedalyvaus Iranas ir Irakas, reikšmingesnio rinkos perbalansavimo nepaskatins, bent jau 2016 metais. Pagal šiuo metu pasiektą susitarimą pasiūla galėtų sumažėti maždaug 120 tūkst. barelių per dieną. Tačiau jeigu susitarime dalyvautų visi OPEC nariai ir Rusija, pasiūla sumažėtų 700 tūkst. barelių per dieną, o tokiu atveju naftos kainos galėtų reikšmingai pakilti, rašoma finansų ir investicinės bankininkystės paslaugų įmonės parengtoje ataskaitoje.
Trečiadienį Teherane vyksta Irano, Irako ir Venesuelos derybos. Tačiau Irano atstovai jau pareiškė, kad pasiūlymuose apriboti naftos gavybą neįžvelgia logikos ir neketina prisijungti prie atitinkamo susitarimo, kurį antradienį Dohoje pasiekė Rusija ir trys Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) valstybės narės.
Rusija, Saudo Arabija, Kataras ir Venesuela kartu išgauna apie 23,75 mln. barelių per dieną, o tai sudaro daugiau kaip ketvirtadalį viso pasaulio naftos gavybos. Prie jų susitarimo yra pasirengęs prisijungti Kuveitas, tačiau tik tuo atveju, jeigu tame susitarime dalyvautų visi OPEC nariai. Ekvadoras, Alžyras, Nigerija ir Omanas iš esmės palaiko gavybos įšaldymo idėją.
