„Mes žiūrime į tai kaip į iš esmės verslo sprendimą, plėtojamą susijusių kompanijų. Mes žinome, kad Baltijos šalys turi tam tikrų nuogąstavimų, bet energijos tiekimo diversifikavimas svarbus ir Baltijos šalims, ir mums. Pavyzdžiui, mes bandome su partneriais plėtoti atsinaujinančią energetiką. Mums suprantamas energetinio saugumo užtikrinimo principas. Darysime viską, ką galime, kad užtikrintume partnerystę ir energetikos srityje“, – bendroje spaudos konferencijoje su Berlyne viešinčia Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite trečiadienį sakė A.Merkel.
Savo ruožtu D.Grybauskaitė anksčiau trečiadienį po susitikimo su Vokietijos prezidentu Joachimu Gaucku pabrėžė, kad Vokietija turi mąstyti apie ES energetinį saugumą, plėtodama per Baltijos jūrą Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektą „Nord Stream 2“.
„Pirmiausia mėginama mums teigti, kad tai yra komercinis projektas tarp atskirų įmonių. Iš tiesų suprantame, kad tokio masto energetiniai projektai yra geopolitiniai projektai, todėl ir kreipiame dėmesį. Net 8 šalys pasirašė laišką ir Europos Komisijai, kuri laikosi neutraliai, ir Vokietijos vyriausybei primename, kad turime galvoti apie visą Europos Sąjungą. Energetinės sąjungos kūrimas yra visų atsakomybė“, – žurnalistams Berlyne sakė D.Grybauskaitė.
Anot jos, ES šalių energetinis saugumo išlaikymas turi būti prioritetas, mąstant apie bet kokių energetinių projektų vystymą.
„Leisti skaldyti ir valdyti Rusijai, kaip ji tai darė anksčiau tikrai to neturėtume, o pačiai Vokietijai vėl mėginti griūti į visišką priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių liūną, tikrai ko gero neverta. Šioje situacijoje geopolitiniuose projektuose vien interesas, vien nauda negali būti vertybė ir negali būti pagrindas. Tai yra pirmiausia visų Europos Sąjungos šalių saugumas, tiekimo saugumas“, – kalbėjo šalies vadovė.
Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ yra numačiusi, kad „Nord Stream 2“ turėtų būti pradėtas tiesti 2018 metų balandžio 1 dieną. Pernai rugsėjį „Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis (Vokietijos „Basf“ ir E.ON, Prancūzijos „Engie“, Austrijos OMV, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos „Shell“) pasirašė susitarimą dėl bendros įmonės, kuri įgyvendintų Baltijos jūrą kertančio 10 mlrd. eurų vertės dujotiekio „Nord Stream“ plėtros projektą.
Numatoma iki 2019 metų pabaigos nutiesti dvi papildomas „Nord Stream“ gijas, kurios vamzdyno metinį pralaidumą padidintų dukart iki 110 mlrd. kubų.
Planuojamas „Nord Stream 2“ dujotiekio paleidimas sutampa su numatyta Rusijos dujų tranzito per Ukrainą sutarties galiojimo baigtimi.
Dalį BNS žurnalisto kelionės išlaidų padengė Lietuvos Respublikos Prezidentūra. Pranešimo turiniui tai įtakos neturi.
