Bažnyčios atstovas ryšiams su visuomene Philipas Fletcheris palygino skalūnų žvalgybos smerkimą su klaidingu įsitikinimu, kad skiepai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės yra nesaugūs.
„Tai yra įrodymais nepagrįstas teiginys, lėmęs, kad daug vaikų negavo nuo šių ligų reikalingos apsaugos. Taip pat protestuoti prieš skalūnų dujas reiškia atsisakyti galimybės jos net neapsvarsčius“, – sakė P.Fletcheris.
Jo teigimu, protestuojantieji prieš skalūnus ignoruoja tokias galimas teigiamas pasekmes kaip energijos gausa, darbo vietų kūrimas, skurdo sumažinimas. Jo teigimu, kietasis kuras smarkiai prisidėjo prie klimato atšilimo, tuo metu dujos daro kur kas mažesnę įtaką aplinkai nei, pavyzdžiui, anglis.
Bažnyčios atstovas apie skalūnus pasisakė iškart po to, kai naftos ir dujų kompanija „Cuadrilla“ sustabdė skalūnų dujų paiešką Bolkomo kaimelyje po masinių gyventojų protestų.
Bolkomo protestai rodo vis aktyvesnę diskusiją dėl skalūnų dujų ir jų išgavimo būdo – hidraulinio plėšymo. Skalūnų dujų gavybai priešinasi aplinkosaugininkai. Išgaunant skalūnų dujas į žemes yra įšvirkščiamas vandens ir cheminių medžiagų mišinys. Aplinkosaugininkai tikina, kad taip gali būti užterštas geriamasis vanduo ir kilti žemės drebėjimai.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas aiškina, kad skalūnų dujų gavyba sumažintų energijos išteklių kainas, sukurtų darbo vietų, teiktų naudą bendruomenėms.
P.Fletcheris pabrėžė, kad bažnyčia neturi oficialios pozicijos skalūnų dujų gavybos atžvilgiu, tačiau išreiškė susirūpinimą, kad į šį klausimą protestuotojai žvelgia siaurai.
Hidraulinis plėšymas Didžiojoje Britanijoje gali būti atliktas be žalingų pasekmių, jei tik bus taikoma geriausia praktika.
Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby, prieš prisijungdamas prie bažnyčios, per dešimt metų dirbo naftos pramonėje. Iš bažnyčios pranešimo neaišku, ar tai atspindi asmenines arkivyskupo pažiūras.
