Antradienį anglių kaina su pristatymu į Amsterdamą, Roterdamą arba Antverpeną pakilo 0,6 proc. iki 79,25 JAV dolerio už toną ir buvo didžiausia nuo vasario 24 dienos. Be to, ši kaina šiuo metų laiku yra didžiausia nuo 2012 metų. Nuo gegužės 8 dienos anglių kaina pašoko 11 proc., tuo tarpu nafta tuo pat laikotarpiu atpigo 8 procentais.
„Nemanau, kad šis kainos kilimas ilgai tęstųsi, nes maždaug 80 JAV dolerių už toną kaina nėra pagrįsta“, – pareiškė „StormGeo“ vyresnysis analitikas Hansas Navikas, kurį cituoja agentūra „Bloomberg“.
Žaliavų maklerio įmonės „Marex Spectron“ tyrimų skyriaus vadovo Georgio Slavovo nuomone, anglių brangimą visų pirma paskatino tiekimo sumažėjimas – Indonezijoje gavyba yra sumažėjusi dėl sezoninių veiksnių, o Rusijoje užsitęsė geležinkelio bėgių remontas.
Be to, „Capital Economics“ analitikas Thomas Pew'as pažymėjo, kad anglių rinkos dalyvių optimizmą šiek tiek parėmė JAV sprendimas pasitraukti iš Paryžiaus klimato susitarimo. Tačiau ir šio veiksnio poveikis neturėtų ilgai tęstis, mano ekspertas.
„Struktūrinė paklausa silpsta, – pareiškė T.Pew'as, prognozuojantis, kad iki rugsėjo angys atpigs iki 75 JAV dolerių už toną. – Nėra absoliučiai jokių šansų, kad anglių dalis energijos išteklių krepšelyje artimiausioje ateityje bent kiek padidėtų.“
Kiek anksčiau Didžiosios Britanijos naftos milžinė BP paskelbė ataskaitą, kurioje nurodė, kad anglių vartojimas pasaulyje 2016 metais sumažėjo 1,7 proc. – labiausiai per visą stebėjimų istoriją. 2005–2015 metais šios žaliavos vartojimas augo po vidutiniškai 1,9 proc. per metus.
Kinijoje, kuri yra didžiausia pasaulyje anglių vartotoja, vartojimas pernai sumažėjo 1,6 proc. ir buvo mažiausias per šešerius metus.
Jungtinėse Valstijose šios žaliavos vartojimas pernai smuko ketvirtus metus iš eilės.
Vokietijoje, kuri yra didžiausia Europoje anglių vartotoja, šio kuro vartojimą sumažėjo 4,3 procento. O Didžiojoje Britanijoje paklausa krito net 52,5 procento.