„Auksą čia grandinėmis randame, mes visi labai turtingi“, – į didžiulius šiukšlių kalnus kvatodamasis rodo vienas Estijos jėgainės darbuotojas. Per dieną čia atvažiuoja apie 80 sunkvežimių, kurių kiekvienas pristato apie 10 tūkstančių tonų estiškų ir importinių šiukšlių.
Estai lietuvius traukia per dantį – mažesnė Klaipėdos jėgainė kainavo brangiau. O ir mes neliekame skolingi – aplinkos ministras pirštu baksnoja į estų neva padarytas klaidas.
Geresnės šiukšlės iš užsienio
Estijos šiukšlių jėgainė – viena iš dviejų Baltijos valstybių atliekų deginimo jėgainių. Kita yra Klaipėdoje. Tik Lietuva, priešingai nei Estija, šiukšlių neimportuoja, nes tą draudžia įstatymai, o estai apie 20 proc. sudeginamų šiukšlių atsiveža iš užsienio.
„Ilgalaikiai kontraktai su užsienio valstybėmis leidžia užsitikrinti, kad pastoviai turėsime reikalingo kuro. Be to, už jas gauname daugiau pinigų“, – žurnalistams prasitarė Estijos Iru šiukšlių deginimo jėgainės direktorius Raine Pajo.
Tiesa, kiek britai, airiai ir suomiai moka estams už tai, kad pasiima jų šiukšles, vyras neprasitarė. Bet atskleidė, kad už suomiškų atliekų toną gauna 35-45 eurus.
Palyginimui, „Fortum“ toną šiukšlių ima po 23 eurus (be PVM).
„Bet estų šiukšlės ne tokios geros, ne tokios kaloringos. Jie meta daug bulvių, kurios nedega“, – aiškino R.Pajo.
Vien estiškų šiukšlių jiems neužtenka – vidutiniškai per metus vienas gyventojas išmeta apie 360 kilogramų šiukšlių. Dalį jų pavyksta surūšiuoti ir Iru jėgainę pasiekia jau tik 250 tūkst. tonų atliekų.
Uždirba ir iš metalo
R.Pajo pasakojo, kad Iru jėgainė buvo pradėta statyti tuo pačiu metu kaip ir „Fortum“ jėgainė Klaipėdoje. Tik juokiasi, kad didesnė Iru kainavo maždaug 30 proc. pigiau nei Klaipėdos – apie 105 mln. eurų. Kodėl?
Ogi estai pataupė – papildomą turbiną įrengė senoje, prie Talino esančioje, termofikacinėje elektrinėje, o greta prilipdė priestatą, į kurį kasdien šiukšles ir verčia didžiuliai sunkvežimiai.
Smarvės čia neveik nėra – nosį nejučia surauki tik toje patalpoje, kur sunkvežimiai atsikrato krovinio. Įspūdingiausia yra valdymo patalpa – minkštame krėsle įsitaisęs vyras tarytum su žaidimo konsolės pultu valdo didžiulius grybštus: pačiumpa kalną šiukšlių ir meta jį į katilą, kur šiukšlės dega.
Tiesa, prieš tai iš šiukšlių išrenkamas metalas – kasmet net 5000 tonų priduoda į metalo laužą. Tai – papildomas pajamų šaltinis. Taip pat lėšų jie gauna iš elektros ir šilumos gamybos bei, kaip jau minėta, gauna kelias dešimtis eurų už toną paimamų šiukšlių.
Sudeginus šiukšles lieka... šiukšlių
Tačiau ir deginant šiukšles susidaro atliekų – apie 25 proc. jų virsta pelenais. Dalis jų keliauja į Suomiją – estų kaimynai pasiima toksiškus pelenus, kuriuos valo, mat estai neturi tam reikalingos technologijos. Tačiau dauguma pelenų paprasčiausiai vežami į sąvartynus.
Apskritai tvarkytis su šiukšlėmis estams sekasi gerai – 37 proc. jų surūšiuoja ir perdirba, 56 proc. sudegina ir tik 6 proc. išmeta. Tuo metu lietuviai, 2014 metų Europos Komisijos duomenimis, perdirba 31 proc., 9 sudegina, o didžiąją dalį išmeta į sąvartynus. Blogiau už mus atrodo tik Latvija, kuri išmeta per 90 proc. visų šiukšlių.
Daugiausia šiukšlių deginimo jėgainių Europoje turi Prancūzija – 126, Vokietija – 99. Prie Baltijos jūros daugiausia jėgainių turi Švedija – 33, o didžiulė kaimynė Lenkija neseniai atidarė antrąją.
Lietuvoje planuojama pastatyti dar dvi šiukšlių deginimo jėgaines – Kaune ir Vilniuje. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas kaimynų estų Lietuvai pavyzdžiu nerodo.
Estija – ne pavyzdys
Kadencijos pradžioje naujų Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių reikalingumu suabejojęs K.Navickas supeikė ir estus.
Jo teigimu, estai padarė daug klaidų, kurių reikėtų nepakartoti.
„Baltijos aplinkos ministrų susitikimas, kalbėjome apie atliekų tvarkymą, estai turi atliekų deginimo įmonę šalia Talino, ekspertai numatė ir suprojektavo per didelius pajėgumus (kur man tai girdėta... MBA?) todėl „Estijos energija“, deginimo įmonės valdytoja, 25 proc. deginamų atliekų importuoja iš Suomijos, be to jų mokestinė sistema neskatina atliekų rūšiavimo“, – savo feisbuko paskyroje rašė K.Navickas.
„Tarėmės ką turime padaryti, kad tokių klaidų nepadarytume Lietuvoje – akylas ir kritinis požiūris į ekspertų projektuojamus atliekų kiekius; sąvartynų ir deginimo įmonių vartų mokestis turi būti proporcingai nepatogus tiems, kurie nerūšiuoja.
Taip pat pragmatiškieji estai neplanuoja į užstato sistemą įvesti stipriųjų alkoholinių gėrimų taros, priežastis – esama surinkimo sistema per rūšiavimui skirtus konteinerius yra pakankamai efektyvi; per didelis užstato administravimo mokestis dėl mažų taros kiekių ir didelės pakuočių įvairovės“, – tikino ministras.
15min žurnalistės kelionę apmokėjo Estijos valstybės energijos gamybos įmonės „Eesti Energia“ dukterinė bendrovė „Enefit“. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.