Tyrimą, kurio išvados bus tvirtinamos uždarame posėdyje, anksčiau planuota baigti iki kovo, tačiau vasario pabaigoje jis buvo pratęstas iki balandžio 19 dienos.
Energetikos rinkos reguliuotojas tyrimo ėmėsi pernai vasarą po to, kai praėjusių metų birželį su kelių šalių partneriais tyrimą atlikęs portalas „15min“ paskelbė, jog GIPL galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės. Dėl to į prokuratūrą kreipėsi ir projekto užsakovė – dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“.
Vilniaus apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL pradėjo dar 2022 metų liepą.
Portalas „15min“ taip pat rašė, kad GIPL projektą purto įtarimai dėl jame galimai sumontuotų rusiškų detalių, dokumentų klastočių ir aplaidžiai vykdytos projekto priežiūros.
Sausį „Amber Grid“ pateikė pretenziją pagrindinei dujotiekio Lietuvoje rangovei „Alvorai“ – jos pareikalauta iki kovo 8 dienos pašalinti darbų trūkumus, pateikiant jungiamųjų detalių sertifikatus.
Bendrovė kovo pabaigoje buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą trejiems metams, todėl negalės dalyvauti kai kuriuose viešuosiuose pirkimuose. Tą patį mėnesį „Alvoroje“, taip pat Latvijos bei Lenkijos įmonėse teisėsauga atliko kratas.
„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius kovą Seimo Audito komitete patvirtino, kad GIPL sumontuotų detalių defektus įrodo po jų danga rastos kito nei sertifikatus išrašiusio gamintojo žymos, tačiau „Amber Grid“ vadovas neįvardijo, ar jos yra rusiškos.
Jo teigimu, abejonių sukėlusių detalių sertifikatus išrašė gamyklos Lenkijoje bei Rumunijoje, tačiau, pasak N. Bikniaus, šie dokumentai nėra tinkami.
Galimai rusiškos kilmės alkūnių dujotiekyje yra apie pusantro šimto, jų bendra vertė – apie 300 tūkst. eurų.
Apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius. Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.
Įtariama, kad tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema, neva „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais
GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.
Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.