Ketvirtadienio vakarą N.Ulasevičius skubės į Černobylio katastrofos metines – lygiai prieš 32 metus sprogo atominė elektrinė, o incidentą bandyta nuslėpti. „Aš šiandien matau daug panašumų tarp Černobylio ir Astravo“, – 15min sakė aktyvistas, apie incidentus gaunantis informaciją tiesiai iš statybų aikštelėje plušančių darbininkų ir vietinių gyventojų.
Apie įvairius incidentus aš gaunu daug informacijos, bet juos visus tikrinu. Jei nerandu jokių įrodymų – jų neskelbiu, kad ir kokie patikimi šaltiniai būtų, – sakė N.Ulasevičius.
N.Ulasevičius 15min teigė, kad vietos KGB jį sulaikydavo anksčiau, kai protestavo prieš statybas. O dabar aktyvistas gali tikėtis tik keršto – informacija apie incidentus būna teisinga.
– Ką tik pranešėte apie Astravo atominėje kilusį gaisrą. Gal galite plačiau papasakoti apie šį incidentą? Valdžia ir vėl nenoromis pripažino, kad įvykis buvo.
– Vasario 17 dieną išbandant avarinę reaktoriaus apsaugos sistemą kilo didelis gaisras ir visiškai sudegė elektros pastotė. Kaip tvirtino liudininkai, gaisro metu, kuris kilo dėl kažkokių technikos trūkumų, sudegė ne tik pati pastotė, bet apdegė ir elektros kabeliai, kurie buvo nutiesti iki šio objekto.
Visa sudegusi sistema dabar jau pakeista nauja, o kabeliai išvežti į metalo laužą. Nors, kiek man žinoma, po gaisro dar ne viskas galutinai atstatyta, nes žalos mastas yra didelis, ir reikia laiko jį ištaisyti, pakeisti visą apdegusią įrangą nauja.
Apie šį atvejį, kaip ir apie 2016 m. incidentą, kai iš aukščio krito reaktoriaus gaubtas ir buvo pažeistas, man tapo žinoma iškart – apie tai prabilo ne tik patys statybininkai, bet ir vietos gyventojai.
Už kilometro nuo statomos jėgainės esančio Babrovninkų kaimo gyventojai tądien matė lekiančias gaisrines su švyturėliais, ir tai buvo vidury baltos dienos.
– Tai kodėl apie tai prabilote tik dabar, praėjus dviem mėnesiams?
– Tiesą sakant, apie įvairius incidentus aš gaunu daug informacijos, bet juos visus tikrinu. Jei nerandu jokių įrodymų – jų neskelbiu, kad ir kokie patikimi šaltiniai būtų. Šiuo atveju aš nežinojau, kur konkrečiai, kokioje vietoje įvyko gaisras – žinojau tik apie incidentą, datą, bet įrodymų neturėjau. Be to, ir pačiam kilo abejonių, ar tikrai viskas yra tiesa, kas man buvo sakoma. Todėl ėmiau kruopščiai tikrinti informaciją.
Be to, buvau priverstas padaryti pauzę, nes po traumos gulėjau ligoninėje. Bet galiausiai mano misija buvo įgyvendinta – atskleidžiau visuomenei reikšmingą informaciją, kurią vėliau nenoromis patvirtino ir pati atominės elektrinės vadovybė. Nurodžiau tiksliai, kas ir kada įvyko, su konkrečia vieta.
– Bet atominės elektrinės vadovybė neigia, kad tai buvo didelis gaisras, esą buvo tik pažeista kabelio izoliacija. Ką apie tai manote?
– Iš pradžių jie apskritai tylėjo, nebuvo jokios informacijos. Tačiau ketvirtadienį jie patvirtino, kad incidentas vasario 17 dieną vis dėlto įvyko, tačiau jis buvo susijęs su elektros tiekimu bokštiniam kranui. Taigi vis tik jie patvirtino incidentą, tad aš manau, kad jie slepia mastą. Nes pripažinti buvus didelį gaisrą tokiame objekte kaip atominės elektrinės statyba būtų labai negerai. Tad jie tiesiog sumenkino incidento mastą.
– Kaip manote, kodėl Astravo atominės elektrinės statytojai visada pirmiausia paneigia buvus kažkokį incidentą, o po to iš dalies patvirtina?
– Žinoma, pripažinti tokį gaisrą – tai pripažinti, kad elektrinėje vyksta rimti incidentai, kad nesilaikoma saugumo reikalavimų, kad daromi įvairūs pažeidimai, apie kuriuos nuslepiama. Jie tiesiog dozuoja informaciją arba meluoja. O kalbėti apie smulkius nutikimus jau galima – juk čia didelis objektas. Taigi svarbiausia apie kokį mastą kalbi. Niekas nenori išgirsti, kad įvyko didelė avarija.
– Kaip jūs sužinote apie tuos incidentus?
– Žinoma, aš pats negaliu apie juos sužinoti be kitų pagalbos. Turiu savo šaltinių pačiose statybose, tai statybininkai, kurie ten dirba. Tai neoficiali informacija, todėl ją tikrinu, ir tai užtrunka.
Taip pat gaunu daug informacijos iš vietos gyventojų, nes netoli elektrinės yra kaimas, kuriame gyvena nemažai aktyvių žmonių. O, žinot, informacija greitai sklinda, nes dirba ten daug žmonių, jie turi šeimas, draugus, jie kalbasi. Visiškai nuslėpti informaciją yra sudėtinga. Mano informacija, kuri yra visada patikrinama, yra patikima. O tai svarbu ne tik Baltarusijos, bet ir Lietuvos žmonėms.
– Kiek kartų jau esate paskelbę apie tokius incidentus, kiek jų gaunate, bet neviešinate dėl įrodymų stokos?
– Smulkių pranešimų apie incidentus aš neviešinu. Pavyzdžiui, ir anksčiau buvo nedidelių gaisrų, bet jei neturiu svarių įrodymų arba jei tai tikrai yra smulkūs įvykiai, tai apie juos nekalbu. Tačiau visai kas kita rimti incidentai, apie kuriuos nepranešama. Pavyzdžiui, kai krito reaktoriaus korpusas ir buvo pažeidimas – tai čia labai rimtas incidentas, galintis turėti pasekmių ateityje.
– O jūs nebijote, kad dėl šios veiklos galite nukentėti? KGB jums jau seniai rodo dėmesį.
– Žinoma, reikia saugotis išpuolių. Daugiausia jų pasitaikė, kai pradėjome protestuoti prieš atominės elektrinės statybas dar 2008-2009 metais. Tada mus sulaikydavo, skirdavo baudas, mušė. Dabar irgi yra pavojus, kad prieš mane gali būti įvykdytas išpuolis, tačiau kol aš pateikiu faktus su įrodymais – manęs negali užpulti, nes tai, ką pranešu, vėliau atominė patvirtina. Valdžia griežia dantį ant manęs ir pasitaikius progai gali atkeršyti. Turiu būti atsargus.
– Prieš kelias dienas Baltarusijos prezidentas garsiai pripažino, kad jam dar niekas nepasakė, kokią naudą ekonomikai padarys atominė elektrinė. Kaip vertinate tokią staigmeną?
– Mes visi žinome, kad Aliaksandras Lukašenka yra didelis politinis žonglierius. Kiekvienoje situacijoje jis kaltę ar atsakomybę gali perkelti kam nors kitam, tik ne sau pačiam. Taip atsitiko ir šiuo atveju. Astravo atominė elektrinė – jo iniciatyva. Mes, vietiniai, žinome, kad jis asmeniškai stūmė šį projektą, sakė, kad tai labai naudinga Baltarusijai, o mes, kritikai, esą buvome nupirkti Lietuvos ir panašiai. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad ekonomiškai tai visiškai nenaudingas projektas. Tokiu pareiškimu jis bando nusimesti atsakomybę. Juk kažkada žadėjo, kad tik po referendumo bus statoma elektrinė, tačiau galiausiai atsisakė jį surengti.
– Šiandien 32-osios Černobylio tragedijos metinės. Dalis baltarusių baiminasi, kad Astravo atominė elektrinė gali būti antras Černobylis. Ar galima kažkuo sieti šias dvi atomines elektrines?
– Visas tas šleifas apie incidentus Astravo atominėje elektrinėje tiesiog eina srautu. Kai du reaktorių gaubtai patenka į incidentą – tai lyg perspėjimas iš viršaus: vaikinai, baikite tai, nes gali baigtis labai blogai.
Čia netgi kažkokios mistikos galima įžvelgti. Pirmoji atominė avarija, kaip žinote, įvyko 1979 metais JAV Trijų Mylių salos atominėje jėgainėje. Antroji rimta avarija – Fukušimoje, o išvertus Fukušimos vardą – tai laimės sala. O dabar turime Astravą. Astravo gyvenvietė ir dvaras vardą gavo nuo salos (rus. Ostrov). Ar tai nepakankamas perspėjimas?
