Apklausa: iki šių metų dauguma Lietuvos įmonių atidėliojo investicijas į atsinaujinančią energetiką

Augant žaliosios energetikos paklausai, iki šių metų tik viena Lietuvos įmonė iš penkių nuosekliai didino tokios energijos naudojimo apimtis. „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, iki šių metų tik viena šalies įmonė iš penkių nuosekliai didino žaliosios energijos naudojimą, o kas trečia tokius planus buvo atidėjusi šiems metams ar dar vėlesniam laikotarpiui, pranešė „Elektrum Lietuva“.
Saulės kolektoriai
Saulės kolektoriai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Apklausos duomenimis, iš viso 20 proc. Lietuvos įmonių iki 2022-ųjų stengėsi tapti kuo labiau nepriklausomos nuo iškastinio kuro, dar 36 proc. planavo to siekti šiais metais ar dar vėliau. Apklausą inicijavusios energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ verslo klientų vadovas Artūras Zatulinas sako, kad žaliosios energijos naudojimo tempo didinimą versle iki šių metų buvo galima vadinti kukliu.

„Nors žalioji energetika tampa daugelio mūsų pasirinkimu ir rutinos dalimi, jos paklausos augimo tempai versle buvo gana atsargūs. Tik iki dešimtadalio mūsų šalies įmonių, iš viso 9 proc., žaliosios energijos vartojimą tvirtino didinusios ilgiau nei trejus metus. Dar 11 proc. pripažino, kad šia kryptimi juda apytiksliai trejus metus. Tad galima konstatuoti, jog penktadalis mūsų šalies verslo yra išties labai pažangus ir mąsto strategiškai“, – teigia A.Zatulinas.

Tarp šių įmonių daugiausiai didesnių bendrovių, taip pat išsiskiria tradiciškai daug energijos išteklių savo veikloje naudojantys statybos ir gamybos sektorių atstovai.

Mažesnės įmonės pratinosi prie minties, kad prie spartesnio atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimo galėtų pereiti šiais metais. Tokių planų turėjo 15 proc. apklausoje dalyvavusių verslų. Iš esmės jie ir pateko į savotiškus spąstus, kuriuos nulėmė ir rekordinis energetikos išteklių kainų augimas, ir Rusijos sukeltą karą Ukrainoje lydinti įtampa visame pasaulyje.

Anot „Elektrum Lietuva“ atstovo, smarkiai išaugusios sąskaitos už elektrą verslą keisti ir koreguoti planus paskatino dar pernai, tačiau šiemet noras keisti ar diferencijuoti elektros šaltinius yra dar stipresnis.

„Šiais metais fiksuojame apie 20 proc. alternatyvių elektros sprendimų paklausos augimą. Susiklosčiusi situacija verčia įmones stengtis kuo greičiau surasti sprendimus, kurie padėtų mažinti išlaidas elektrai: įsirengti nuosavą saulės elektrinę ar tapti nutolusio saulės parko nuomininku. Tendencija išties pozityvi, tačiau įtampa dėl energijos šaltinių ir kainų supurtė visą pasaulį. Atitinkamai ir įrangos bei komponentų paklausa yra išaugusi, ir gamybos bei logistikos terminai yra pailgėję“, – pastebi A.Zatulinas.

Nepaisant to, jis pataria planų neatidėlioti ir siekti žaliosios energijos vartojimo didinimo, susitaikant su dabartinių realijų padiktuotais terminais. Tikėtina, kad jeigu rinkoje padėtis nenurims, su iššūkiais susidurs ir 21 proc. įmonių, kurios žaliosios energijos vartojimo apimtis planavo didinti 2023 metais arba dar vėliau.

Vis dėlto, kur kas daugiau įtampos kelia tai, kad pati didžiausia, net 37 proc. apklausoje dalyvavusio verslo dalis nedidina atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimo ir neketina to daryti.

„Stebint augimo kryptį išlaikančias energetinių išteklių kainas galima daryti prielaidą, jog tik laiko klausimas, kol jos „užkabins“ kiekvieną šalies įmonę ir vers ieškoti išeičių, kaip sumažinti patiriamą finansinį spaudimą. Pastarosioms įmonėms patarčiau alternatyvius energetikos šaltinius apsvarstyti bent jau kaip planą B, kad neigiamos aplinkybės nesukristų netikėtai“, – sako ekspertas.

„Elektrum Lietuva“ inicijuotoje „Spinter tyrimų“ apklausoje šiemet sausio 17-31 dienomis dalyvavo 307 įmonės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis