Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Aprimus vėjui, mažesnis suvartojimas ir Vasario 16-oji išlaikė stabilias elektros kainas

Praėjusios savaitės viduryje itin sumažėjus vėjo elektros gamybai didmeninės elektros rinkos kainos, palyginti su savaite prieš tai, beveik nepakito. Tai lėmė beveik dešimtadaliu kritęs suvartojimas, prie kurio prisidėjo ir Vasario 16-oji. Savaitės pabaigoje vėjo generacija pradėjo augti, tad bendras gamybos kiekis išliko panašus, rašoma „Litgrid“ pranešime spaudai.
Elektros energija
Elektros energija / 123RF.com nuotr.

Vasario 13–19 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 2 proc. nuo 114 iki 111 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati – 111 Eur / MWh.

„Praėjusios savaitės viduryje buvo aprimęs vėjas, tačiau, skirtingai nei paprastai, įtakos kainoms dėl to beveik nebuvo: mažesnė vėjo elektros gamyba sutapo su mažesniu vartojimu per Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – vasario 16-ąją, kuri buvo nedarbo diena. Paskutinėmis savaitės dienomis vėjui vėl pakilus, bendrai Lietuvoje vėjo elektrinės pagamino 45 GWh elektros energijos ir tai sudarė daugiau nei pusę visos vietinės generacijos“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Pasak jo, artėjant pavasariui pastebime vis didesnius saulės elektrinėse sugeneruotus elektros kiekius. Lietuvoje saulės elektrinių generacija per savaitę augo nuo 2,0 GWh iki 2,6 GWh.

„Žiemą saulės elektrinių pajėgumas Europoje nuosekliai augo, tai atsispindi ir faktinėje saulės elektrinių gamybos statistikoje. Lietuvoje momentinė saulės elektrinių gamyba esant saulėtoms dienoms šiemet jau buvo viršijusi 200 MW.

Nors bendroje sumoje saulės elektrinių gamyba šiuo metu dar išlieka maža, didelė momentinė saulės elektrinių generacija jau turi įtakos elektros mainų srautams Europoje, kuomet vidurdienį šalys mažiau importuoja, nes elektrą sugeneruoja vietinėse saulės elektrinėse, o susidarant elektros pertekliui tenka ir eksportuoti“, – sako L.Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 9 proc., palyginti su ankstesne savaite: nuo 242 GWh iki 221 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 38 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 84 GWh elektros energijos – 2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 86 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo jėgainių gamyba augo 1 proc. nuo 44 GWh iki 45 GWh. Šiluminių jėgainių gamyba mažėjo 8 proc. nuo 16 GWh iki 15 GWh, o hidroelektrinių generacija sumažėjo 8 proc. nuo 22 GWh iki 21 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 17 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 53 proc., hidroelektrinės – 25 proc., o kitos elektrinės – 5 procentus.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 65 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 10 proc., nuo 226 GWh iki 204 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 51 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o 48 proc. buvo importuoti per sieną su Latvija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 18 proc., nuo 56 GWh iki 46 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 78 proc. Lenkijos kryptimi ir 0 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 88 proc. Lietuvos kryptimi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais