Renginio metu buvo apdovanoti „Metų renovacijos projektų rinkimų“ laimėtojai, taip pat Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja Gintarė Burbienė pristatė iki šiol pasiektus daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos rezultatus. Architektų požiūrį į miestų modernizavimą kvartalais aptarė Lietuvos architektų sąjungos tarybos narė Rūta Leitanaitė, o apie sovietmečiu statytų daugiabučių kompleksinės transformacijos strategijas kalbėjo Martynas Marozas.
Visgi, viena iš pagrindinių temų, kuriai buvo skiriama daug dėmesio – atsinaujinančių energijos technologijų diegimas daugiabučiuose.
Atsinaujinančios energijos technologijos nuolat tobulėja
Renginyje akcentuota, kad saulės ir vėjo elektrinių savikaina tampa vis mažesnė. Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, vienas iš tam įtakos turinčių veiksnių – tarpusavyje konkuruojančios įmonės, gaminančios atsinaujinančios energijos technologijas.
„Įmonės samdo labai daug inžinierių, kūrybingų žmonių, kurių dėka stengiasi savo įrangą padaryti pigesnę ir tokią pačią efektyvią. Pavyzdžiui, jėgainės darosi aukštesnės nei buvo prieš penkerius metus. Jei anksčiau ant vieno jėgainės bokšto būdavo 2–3 MW elektros generatorius, tai dabar ant vieno tokio bokšto atsiranda 6–7. Be to, nuolat auga galios išnaudojimo koeficientas, kuris rodo, kiek iš vieno kilovato galima pagaminti kilovatvalandžių. Pavyzdžiui, didieji saulės parkai statomi taip, kad galėtų sekti saulę pagal pasaulio kryptis. Dėl šios priežasties, jei anksčiau iš vieno kW būdavo pagaminama apie 1000 kWh per metus, dabar pagamina apie 1300–1400 kWh“, – pasakojo pranešėjas.
Šie tobulėjimai leido pasiekti, kad didžiųjų saulės ir vėjo elektrinių parkų savikaina sumažėjo iki mažesnės nei rinkos kaina. Tai reiškia, kad elektrą gaminti vėjo ar saulės elektrinėse tapo pigiau nei konvencinėse elektrinėse, naudojančiose dujas ar anglį.
Saulės ir vėjo elektrinės dar tik pradeda augti
Martynas Nagevičius atkreipė dėmesį, kad lietuvių elektros energijos poreikis nuolat auga, per metus mes suvartojame apie 12 TWh. Deja, didžiąją dalį šios energijos gauname iš užsienio, o pagaminama žalioji energija sudaro tik 2,5 TWh, t.y. 21 proc., nuo bendro suvartojimo. Tiesa, situacija po truputi pradeda keistis.
„Dabar atsiranda eksponentinis augimas, 2022 m. pabaigoje buvo 565 MW saulės elektrinių, per 2023 m. investuota į dar papildomus 200 MW. Palyginimui, per tą patį laikotarpį, nuo 2021 m. sausio iki gegužės buvo 30 MW, o 2022 m. – 60 MW. Šiam augimui įtakos turėjo visuomenė, supratusi, kad turi rūpintis savo gyvenimo kokybe, sumažinti sąskaitas – dauguma iš jų sugalvojo patį paprasčiausią dalyką – investuoti į saulės elektrines“, – pasakojo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.
Pasak jo, prognozuojama, kad saulės elektrinių galia, kuri dabar yra 800 MW, 2030 m. pasieks 4400 MW, vėjo elektrinių, stovinčių sausumoje, galia turėtų būti apie 3600 MW, o vėjo elektrinių jūroje – apie 1400 MW. Įvertinus tai, kad 2030 m. mūsų elektros vartojimas gali būti padidėjęs iki 18 TWh, maždaug nuo 2028 m. Lietuvos metinė elektros energijos gamyba turėtų viršyti metinį suvartojimą.
Dėmesys atsinaujinančios energijos naudojimui daugiabučiuose
Norint plėsti atsinaujinančios energijos gamybą Lietuvoje, svarbu skatinti ir privačių gyventojų elektrinių naudojimą. Dėl šios priežasties, bent jau pradiniame etape, svarbu sudaryti tinkamas sąlygas įgyvendinti šildymo sistemų modernizavimą.
„Lietuvoje jau veikia gaminančiųjų vartotojų sistema – tai galimybė gaminti elektrą dieną, o ją panaudoti vakare, arba gaminti vasarą, o panaudoti žiemą. Europos mastu Lietuvoje yra dar ir kitos unikalios galimybės– įsigyti dalį kitoje vietoje stovinčios elektrinės ir jos energiją naudoti savo reikmėms. Taip pat verta paminėti, kad Lietuvoje, skirtingai nei kitose valstybėse, galima turėti kiek nori galios, o tai – nemaža parama gyventojams“, – pasakojo konferencijos dalyvis Vitas Mačiulis, Lietuvos saulės energetikos asociacijos patarėjas.
Vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduriama norint įsirengti saulės elektrinę – 51 proc. butų savininkų sutikimas. Visuomenėje vis dar kyla abejonių ir klausimų, susijusių su alternatyvia energija, tačiau pateikiant konkrečius skaičiavimus ir statistiką, galima gyventojų nerimą sumažinti.
„Dažnai kylantis klausimas – ar šviesos Lietuvoje pakanka? Mes neskaičiuojame, kiek dienų per metus yra apsiniaukę ar kiek lyja, mes skaičiuojame, kiek šviesos per metus patenka į kvadratinį žemės metrą. Lietuvoje šis skaičius yra 1100 kWh ir to visiškai pakanka tiek efektyviai gaminti šilumą, tiek elektrą“, – pasakojo V.Mačiulis.
Pasak Vito Mačiulio, saulės energija reikėtų panaudoti ne tik elektrai gaminti, bet ir šilumai, tuo labiau, kad atsiranda vis modernesni šilumos siurbliai. Jų įrengimas yra nesudėtingas, nereikalauja šildymo sistemos pertvarkymo, be to, jie tinka vėsinimui ir yra ilgaamžiai – iki 25 metų. Naudojant šilumos siurblius, procesui įdarbinama žemės arba oro šiluminė energija, todėl 1 kWh saulės elektros virsta 3–4 kWh šilumos.
